Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, rugpjūčio 18 d.


NATO MADRIDO SUSITIKIMAS
Du NATO gen. sekretoriaus pavaduotojo patarimai Lietuvai
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Madrido
NATO
NATO pratybos.

„Konkrečiai Lietuvai šis lyderių susitikimas jau yra istorinis ir turime daryti viską, kad ir toliau Aljansas stiprėtų išlaikydamas vienybę. Tik kartu galime išlikti ir klestėti“, – interviu IQ teigė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

– Kodėl dar net jam neprasidėjus daugelis tiek ekspertų, tiek politikų NATO viršūnių susitikimą Madride jau įvardijo istoriniu?

– Madrido NATO vadovų susitikimas planuotas daugiau nei metus. Pagrindinė žinia visada turėjo būti naujasis NATO strateginis konceptas, kuris turi nubrėžti Aljanso vystymosi gaires tolimesniems 10 metų.

Aišku, gali planuoti, kiek nori, bet gyvenimas viską sudėlioja savaip. Būtent taip ir įvyko. Rusijos agresija Ukrainoje užaštrino senas dilemas ir dar labiau iškėlė parengties, atgrasymo, pajėgumų klausimus Aljanse. Todėl Madrido susitikimo kontekste dominuoja šis karas.

Egzistuoja keletas priežasčių, kodėl šis susitikimas gali tapti istoriniu ar netgi transformaciniu. Pirma, kaip padėti Ukrainai laimėti? Ką NATO, kaip aljansas, gali padaryti daugiau, kad Ukraina laimėtų? Sąjungininkai dvišaliu pagrindu svariai prisideda prie Ukrainos kovos už laisvę. Tolimesnis ginkluotės tiekimas yra kritiškai svarbus, bet taip pat parama Ukrainai pereiti prie vakarietiško – NATO standarto.

NATO
Giedrimas Jeglinskas.

Antra, kaip Aljanso pajėgumai turi būti adaptuoti, kad užtikrintume tiek atgrasymą, tiek gynybą, jei atgrasymas nesuveiktų? NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės (eFP) buvo konceptas, įtvirtintas Varšuvos lyderių susitikime, dabar matome, kad tai yra nepakankama. Todėl batalionų virsmas į kovoti pasirengusias „brigadas“ yra labai svarbu kiekybiškai ir kokybiškai. Jau pirmadienį NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įvardytas 300 tūkst. karių rezervas (daugiau nei 8 kartus daugiau nei dabar) yra svarus žingsnis reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus. Ką dar turime padaryti, kad sustiprintume rytinį Aljanso perimetrą?

Trečia, Suomijos ir Švedijos narystė – visi be išimčių gerai supranta, kad abiejų šalių narystė sustiprintų NATO, ypač šiaurinius bei rytinius flangus.

Ketvirta, jau minėtas Strateginis konceptas. Nuo 2010 m. pasaulis ir geopolitinė aplinka pasikeitė kardinaliai. Matome tiek ekonomiškai, tiek karine prasme kylančią Kiniją, Putino Rusija demonstruoja tiesioginę agresiją, nesuderinamą su demokratinėmis JT nustatytomis taisyklėmis. COVID-19 pandemija atvėrė gilias žaizdas visuomenėse. Į visa tai turi atsižvelgti ir NATO. Strateginis konceptas turi aiškiai įvardyti naujas ir senas grėsmes ir tai, kaip Aljansas turi keistis, kad atremtų jas.

– Ką svarbiausio konkrečiai Lietuvai išskirtumėte šiame NATO viršūnių susitikime?

– Svarbiausias dalykas: NATO yra išlaikyti vienybę tarp narių. Todėl turime daryti viską, kad prieitume prie bendro sutarimo dėl kelio pirmyn. Visos priežastys, kodėl Madrido susitikimas taps istoriniu, yra svarbios ir Lietuvai.

Konkrečiai kalbant apie Lietuvą, savaime suprantama, kad koncepcinis ir praktinis perėjimas nuo bataliono prie brigados naratyvo yra didelis dalykas, kai kalbame apie eFP. Bet tai ne tik semantika. Brigada reiškia ir svarbų kokybinį ir kiekybinį postūmį atgrasymo ir apginamumo diskusijoje. Nors mes dažnai kalbame apie tai, kad brigada yra, tarkime, 5 kartus daugiau karių, bet resursų prasme tai reiškia turbūt 10 ir daugiau kartų didesnes išlaidas, kai sudedame visus įgalintojus ir paramos funkcijas.

Trumpai tariant, brigada – tai didelis dalykas Lietuvai, bet taip pat ir sąjungininkams, kurie savo pajėgumais ir resursais prisidės prie mūsų saugumo. Iš savo pusės mes taip pat turime dar labai daug investuoti, kad sugebėtume priimti tokio dydžio karinius dalinius. Akivaizdus reikalavimas – apgyvendinimo, mokymų ir pratybų infrastruktūra.

Tai ne tik Krašto apsaugos ministerijos ar Lietuvos kariuomenės reikalas. Tai visos valstybės resursų sutelkimo reikalas.

Mano pastebėjimai būtų du: pirma, turime žvelgti į gynybą regioniškai. „Suvalkų koridorius“ – tai ne tik Lenkijos ir Lietuvos reikalas, tai ir NATO koridorius. Šio koridoriaus ateitis, jei mes rimtai kalbame apie gynybą, yra teritorijos militarizavimas, kur visa teritorija nuo Rytų Lenkijos iki pat Šiaurės Estijos tampa laisva karinio mobilumo zona su lanksčia teisine baze, kuri leistų ir įgalintų greitą ir efektyvų infrastruktūros vystymą.

Antra, turime žvelgti į gynybą valstybiškai. Tai ne tik Krašto apsaugos ministerijos ar Lietuvos kariuomenės reikalas. Tai visos valstybės resursų sutelkimo reikalas. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra ypatingo keblumo iššūkis visose šalyse. Bet kada, jei ne dabar, kai grėsmės Lietuvos saugumui akivaizdžios, galime koordinuoti šalies saugumo strategiją koordinuotai su aiškia vizija ir reikiamais resursais?

Ne mažiau svarbu yra suprasti, ką NATO greitojo reagavimo pajėgų padidinimas iki 300 tūkst. karių reiškia priimančios šalies paramos konceptui.

Daug detalių bus sprendžiamos jau po Madrido. Bet konkrečiai Lietuvai šis lyderių susitikimas jau yra istorinis ir turime daryti viską, kad ir toliau Aljansas stiprėtų išlaikydamas vienybę. Tik kartu galime išlikti ir klestėti.

– Vis dėlto į viešumą nutekėjo Estijos premjerės Kajos Kallas pasipiktinimas dėl tariamų 180 dienų, kol NATO „susikaups“ išvaduoti Baltijos šalis. Kiek Lietuva turėtų nerimauti dėl to?

– Estijos premjerės pasisakymai yra suprantami. Galime į tai žvelgti kaip į bandymą sutelkti dėmesį į esminius dalykus tebevykstant deryboms NATO. Manau, kad tai buvo padaryta sąmoningai ir tai galima tik palaikyti. Konkrečiai apie skaičius ar dienas čia negalime kalbėti. Bet reikia suvokti, kad esame toje pačioje geografinėje teritorijoje, todėl mes, trys Baltijos šalys, ir kiti mūsų kaimynai Rytuose esame toje pačioje strateginėje dilemoje.

Estijos premjerės pasisakymai yra suprantami. Galime į tai žvelgti kaip į bandymą sutelkti dėmesį į esminius dalykus tebevykstant deryboms NATO.

Ir matydami, kas vyksta Ukrainoje, turime aiškiai komunikuoti, kad tai, kas buvo sutarta anksčiau, galimai nebeveikia. Todėl ir diskusijos Madride yra kritiškai svarbios visos Rytų Europos gynybos kontekste. NATO ir NATO šalių karių mūsų teritorijose reikia jau dabar ir tas buvimas negali būti simbolinis. Link to ir einame.

2022 06 28 18:05
Spausdinti