Dainius Labutis/ELTALiberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas negali pasakyti, ar šiandien Seime ir Vyriausybėje dar veikia vieninga valdančioji koalicija.
Ilgametis Seimo narys tikina esąs įsiutęs dėl konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kaltinimų daliai parlamentarų, esą šie neskaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis. Todėl vertindamas ir mestus įtarimus, ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybės vienašališką iniciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, E. Gentvilas leidžia suprasti, kad koalicija aižėja.
„Aš nežinau, ar yra koalicija, kai vyksta tokie dalykai“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė E. Gentvilas.
„Mes galime (pasitraukti iš koalicijos – ELTA). Aš dar neįžvelgiu koalicijos pažeidimo. Etikos požiūriu – taip, peržengtos visos ribos. Formaliąja prasme, koalicija yra, nes ji nėra paleista. Bet ar yra koalicija dvasine prasme, darbingumo prasme – tegul atsako konservatoriai“, – aiškino jis.
E. Gentvilas pakartojo kreipęsis į G. Landsbergį ir pareikalavęs paaiškinti, kokiu pagrindu jam bei kitiems Seimo nariams buvo mesti kaltinimai dėl galimo neskaidrumo.
„Noriu pasakyti – aš iš tikrųjų esu įsiutęs, kai šitaip pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas ir užmetama kolektyvinė atsakomybė, reikalaujami priimti politiniai sprendimai, su niekuo nesitarus. Noriu pasakyti – net ir konservatorių partijos pirmininkas nėra nei teisėjas, nei prokuroras. Todėl aš ginsiu savo garbę ir orumą – kol kas ne teisinėmis priemonėmis“, – kalbėjo politikas.
Parlamentaras akcentavo, kad TS-LKD prezidiumas nederino siūlymo rengti išankstinius rinkimus nei su liberalais, nei su „laisviečiais“. Todėl E. Gentvilas nesistebėjo, kad ir opozicija neatsiliepė į G. Landsbergio kvietimą aptarti šią iniciatyvą – anot liberalų seniūno, TS-LKD pirmininkas niekada nekvietė valdančiosios daugumos partnerių jokiems pasitarimams.
„Kas yra Landsbergis, kuris niekada nekvietė valdančiųjų pasitarti, kad pas jį eitų opozicija? Jis turėtų įvertinti savo elgseną iki šiol, kai nė karto, kaip didžiausios valdančiosios partijos atstovas, nekvietė pasitarti. Nieko. Dabar sukviečia visus ir sako „pasitarkime dėl pasileidimo, nes visi pasileidę esate ir kažkokie neskaidrūs“, – TS-LKD lyderį kritikavo E. Gentvilas.
Galiausiai, E. Gentvilas pakartojo, kad nepalaiko konservatorių iniciatyvos dėl naujų rinkimų. Visgi, vertindamas politines aplinkybes, Seimo narys nurodė, kad perkrovus Vyriausybę bei Seimą liberalai yra pasirengę dirbti toliau – net ir kitokioje valdančiojoje koalicijoje.
„Tai konservatorių veikimas, tai koalicijoje nederintas, neaptartas dalykas. Mes nepalaikysime pirmalaikių Seimo rinkimų. Jeigu atsistatydina Vyriausybė, mes, kaip Liberalų sąjūdis, esame pasirengę dirbti toliau – nebūtinai šioje koalicijoje“, – aiškino politikas.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį Seimo frakcijų vadovams išsiuntė kvietimą susitikti dėl siūlymo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus dar šį rugsėjį.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
