Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas sekmadienį didele persvara laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės.

M.Le Pen pripažino pralaimėjusi, bet pareiškė, kad šių rinkimų rezultatai yra „istoriniai, itin svarūs“ jos vadovaujamam Nacionaliniam frontui (FN). Trumpame pranešime M.Le Pen nurodė, kad paskambino E.Macronui ir palinkėjo jam sėkmės kovojant su „milžiniškais iššūkiais“. Ji pridūrė, kad ves FN į birželį vyksiančius parlamento rinkimus. E.Macronas sakė naujienų agentūrai AFP, kad jo pergalė išreiškia „viltį“ ir „naują skyrių“ Prancūzijai. „Šį vakarą mūsų ilgoje istorijoje prasideda naujas skyrius. Noriu, kad jis būtų vilties ir atsinaujinusio pasitikėjimo skyrius“, – pridūrė jis. E.Macronui pavyko atremti didelį ultradešiniosios stovyklos iššūkį per balsavimą, laikomą itin svarbiu susiskaldžiusios šalies ir visos Europos ateičiai. Ši pergalė vainikuoja neįtikėtina 39 metų buvusio investicinės bankininkystės specialisto iškilimą politikoje. E.Macronas bus jauniausias visų laikų Prancūzijos lyderis. Jis žadėjo išgydyti susiskaldžiusią ir demoralizuotą šalį po nuožmios kampanijos, atskleidusios gilius nesutarimus dėl ekonomikos ir socialinių klausomų, taip pat įtampą, susijusią su nacionalinės tapatybės problemomis ir imigracija. Preliminarūs vertinimai rodo, kad E.Macronas surinko 65,5– 66,1 proc., o M.Le Pen – 33,9–34,5 proc. balsų. E.Macronas, kuris dar prieš trejus metus buvo niekam nežinomas, dabar taps vienu įtakingiausių Europos lyderių. Į prezidento postą jis ateina su itin ambicinga programa, numatančia politines ir ekonomikos reformas tiek Prancūzijai, tiek Europos Sąjungai. Šie rezultatai neabejotinai sulauks didelio atgarsio pasaulyje, ypač Briuselyje ir Berlyne, kur lyderiai tikriausiai lengviau atsikvėps, kad prieš ES ir globalizaciją nukreiptos M.Le Pen idėjos buvo įveiktos. Didžiajai Britanijai pernai nubalsavus palikti ES, o Donaldui Trumpui laimėjus JAV prezidento rinkimus balsavimas Prancūzijoje buvo atidžiai stebimas, tikintis įžvelgti ženklų, ar dešiniojo nacionalizmo banga toliau stiprės. 48 metų M.Le Pen argumentavo, kad vyksta kova tarp E.Macroni ir „globalistų“, pasisakančių už laisvąją prekybą, imigraciją ir didesnę Europos integraciją, bei jos „patriotinės“ vizijos apie valstybę, turinčią tvirtas sienas ir nacionalinę tapatybę. Kadenciją baigiantis prezidentas Francois Hollande'as, 2014 metais niekam nežinomą E.Macroną paskyręs ekonomikos ministru, atidavęs savo balsą sakė, kad rinkimai „visada būna svarbus, reikšmingas aktas, sukeliantis svarių pasekmių“. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.