Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija  yra pasirengusi žengti „radikaliai nauju keliu“ po valdžią jam ir jo naujajai centristinei partijai užtikrinusių prezidento ir parlamento rinkimų. Taip pat planuoja rengti viešas konferencijas apie ES po „Brexit“.

„Iki šiol buvome neteisingame kelyje“, – pareiškė E.Macronas, sakydamas iškilmingą kalbą abiejų parlamento rūmų nariams Versalio rūmuose. „Mes teikėme pirmenybę taisyklėms, o ne iniciatyvai“, – pridūrė jis. Gegužę rinkimus laimėjęs 39 metų Prancūzijos lyderis parlamentarams pateikė visą virtinę pasiūlymų, tarp kurių buvo naujas įstatymas, kuriuo parlamentarų skaičius abiejuose rūmuose būtų sumažintas trečdaliu. Jis taip pat pasiūlė keisti rinkimų sistemą, taip siekiant pagerinti proporcingą atstovavimą, „kad (parlamente) būtų teisingai atstovaujamos visos tendencijos“. E.Macronas sakė norintis per metus įgyvendinti „ryškius pokyčius..., kurių labai reikia mūsų institucijoms“ „Aš noriu, kad mes išvengtumėme pusinių priemonių ir kosminių planų, – sakė jis. – Šios reformos bus pristatytos balsavimui parlamente, bet, jeigu bus būtina, man teks kreiptis į mūsų piliečius, kad jie balsuotų referendume“. Pasak E.Macrono, parlamentarų mandatų skaičiaus sumažinimas – vienas jo rinkimų kampanijos pažadų – turėtų „teigiamą poveikį bendrai parlamento darbo kokybei“. Prancūzijos Senatas turi 348 narius, o žemesnieji parlamento rūmai Nacionalinė Asamblėja – 577.

Nepaprastoji padėtis

E.Macronas dar pareiškė rudenį atšauksiąs nepaprastąją padėtį, įvestą dėl džihadistų išpuolių 2015-ųjų lapkritį, kai žuvo 130 žmonių. „Aš atstatysiu Prancūzijos žmonių laisves, atšaukdamas nepaprastąją padėtį šį rudenį, nes tos laisvės yra išankstinė stiprios demokratijos egzistavimo sąlyga“, – kalbėjo jis parlamentarams. Praėjusį mėnesį Prancūzijos lyderis pristatė naują griežtą antiteroristinį įstatymą, leisiantį pagaliau šalyje atšaukti nepaprastąją padėtį, kurios terminas jau buvo pratęstas penkis kartus. Dabartinis nepaprastosios padėties terminas turėtų baigtis liepos 15-ąją. Manoma, kad E.Macrono centristinė vyriausybė jį dar kartą pratęs iki lapkričio 1 dienos, kol bus paruoštas naujasis įstatymas. Nepaisydamas žmogaus teisių gynimo grupių, tarp jų „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, nerimo, kad naujasis įstatymas visam laikui, ne tik esant nepaprastajai padėčiai, suteiks ypatingų galių saugumo pareigūnams, Prancūzijos aukščiausias administracinis teismas jį palaimino. Praėjusį mėnesį „Amnesty International“ skundėsi, kad Prancūzijos pareigūnai piktnaudžiauja antiteroristinėmis priemonėmis gniauždami teisėtus protestus. Naujasis antiteroristinis įstatymas suteiktų pareigūnams daugiau galių imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, esant pavojui, kokio nors renginio arba vietos saugumą, negavus tam atskiro teismo leidimo. Policija taip pat galėtų nuspręsti laikotarpiui iki šešių mėnesių uždaryti maldos namus, jei jie įtariami terorizmo kurstymu. Tačiau ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as tikina, kad įstatymo projekte numatyta „teisinga pusiausvyra“ tarp pagarbos laisvėms ir saugumo užtikrinimo.

Viešos konferencijos

Jis taip pat pranešė apie vėliau šiais metais Europoje vyksiančias viešas konferencijas, kuriomis bus siekiama sustiprinti Europos Sąjungą po Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos. Savo daug temų aprėpusioje kalboje, kurioje išdėstė būsimo savo penkerių metų darbo prezidento poste prioritetus, E.Macronas pabrėžė, kad „mums reikia stipresnės Europos“. Prancūzijos lyderis sakė suprantantis, kodėl tiek daug europiečių ES laiko biurokratine, atitolusia ir beširde. Todėl siekiant, kad piliečiai labiau įsitrauktų į ES veiklą, Prancūzija ir Vokietija organizuos konferencijas, kuriose galės dalyvauti kiekvienas. Jis taip pat sakė, kad Europos valstybės turėtų artimiau bendradarbiauti teikdamos pagalbą politiniams pabėgėliams, kovodamos su nelegaliu migrantų gabenimu ir stiprindamos savo sienas, saugodamos jas nuo nelegalių migrantų. Pasak E.Macrono, Europos Sąjunga apskritai „prarado savo kelią“, todėl jis ragino „naująją lyderių kartą“ atgaivinti Bendriją. „Europos statybą susilpnino biurokratijos plitimas ir jo sąlygotas augantis skeptiškumas, – sakė E.Macronas. – Pastarieji 10 metų buvo žiaurūs Europai; mums pavyko įveikti krizes, bet mes praradome savo kelią“.

Nepagrįstas skepticizmas

39-erių E.Macronas, priešingai nei euroskeptiškoji jo rinkimų varžovė Marine Le Pen, Europos atgimimą minėjo tarp pagrindinių savo prezidento rinkimų kampanijos prioritetų. „Aš tvirtai tikiu Europa, – sakė jis pirmadienį. – Tačiau nemanau, kad skepticizmas yra nepagrįstas“. Pasak prezidento, „darbotvarkių ir tvarkaraščių tironija bei techninės suktybės ir vingrybės“ turi būti užmirštos. Didžiosios Britanijos gyventojų praėjusių metų sprendimas palikti Europos Sąjungą yra „nesėkmės, su kuria susidurti mes turime turėti drąsos, simptomas“. Vokietijos kanclerė Angela Merkel vienija jėgas su E.Macronu, kad būtų vėl užkurtas tradicinis prancūziškai-vokiškas ES „variklis“, Britanijai nubalsavus už „Brexit“. E.Macronas pranešė, kad iki 2017 metų pabaigos Prancūzija ir Vokietija visoje Europoje pradės rengti „demokratinius suvažiavimus“. Šie suvažiavimai, kuriais bus siekiama „atkurti Europą“, vyks nacionalinių debatų ES klausimais forma. Kiekviena šalis galės „laisvai pasirinkti, ar nori juose dalyvauti, bet laiko neapgalvotiems sprendimams daugiau nėra“, sakė E.Macronas. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.