IQ„Europa gimsta krizėse – krizės mus sustiprina, krizėse Europa atranda naują dvasią, naują lyderystę, naujas jėgas ir kompetencijas“, – taip antradienį IQ ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtame forume „Kam krizė atneš sėkme: regionams ar (ir) sostinei?“ kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Nors žiemą buvo prognozuotas nuoseklus 1,5 proc. ES ekonomikos augimas, dabar dėl krizės ekspertai tikisi 7,4 proc. ekonomikos nuosmukio. Per ateinančius metus ES ekonomika turėtų vėl pakilti 6 proc.
Europos Komisijos (toliau – EK) pirmininkė Ursula von der Leyen prieš kelias savaites pristatė Europos Sąjungos atsigavimo fondo ir daugiamečio biudžeto idėjas, skirtas darbo vietoms išsaugoti, kovai su pandemija bei paramai darbuotojams ir įmonėms. Kovai su krize norima skirti iš viso 1,85 trln. eurų – šią sumą sudaro bendras ES biudžetas ir ekonomikos gaivinimo priemonės. „Liūto dalis – 53 proc., beveik 1 trln. eurų – yra skiriama sanglaudai ir vertybėms. Ką tai reiškia? Tai yra tiesioginė parama valstybėms narėms, jų reformoms, jų sanglaudos politikai, jų strateginiams sektoriams ir investicijoms“,– sakė A. Pranckevičius.
Žemės ūkio ir aplinkos biudžetas siekia 22 proc. (400 mlrd. eurų), bendros rinkos, inovacijos ir skaitmeninės ekonomikos dalis – 11 proc. (210 mlrd. eurų). Skiriama lėšų ir migracijai ir sienų apsaugai, viešajam Europos administravimui, gynybai ir saugumui bei investicijoms į kaimynines šalis. Kaip postūmį ekonomikai EK įvardina pagrindinių sektorių ir technologijų rėmimą, investicijas į vertės kūrimo grandines ir gyvybingų bendrovių palaikymą. ES taip pat raginama naudoti per krizę įgautą patirtį ir steigti naują sveikatos programą, stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų programas.
„EK imasi inovatyvaus metodo ir pirmą kartą per istoriją skolinsis tarptautinėse rinkose, naudodama savo labai gerą kredito reitingą, – sakė A. Pranckevičius. – Reikia padidinti nuosavų išteklių lubas 20 proc., dėl to reikalinga ratifikacija ir nacionaliniuose parlamentuose.“ Pasak ES atstovybės Lietuvoje vadovo, skolos grąžinimas yra numatytas per 30 metų – nuo 2028 iki 2050 m. Tam yra trys keliai – nauji nuosavi ištekliai, valstybių narių įnašų didinimas ir išlaidų mažinimas. A. Pranckevičius neatmetė, kad valstybių vadovams birželio pabaigoje susirinkus prie stalo „tai bus labai karšta diskusijų tema.“
Mes matome didžiulį Europos solidarumą, kuris manifestuoja save tuose pasiūlymuose. Tikėkimės, kad Europos valstybės susitars dėl jo, ir, kai susitars, mums tai atvers galimybę
EK pateikė Lietuvai tris rekomendacijas investicijoms panaudoti. Pirma, Vyriausybė raginama efektyviai pritaikyti ir įgyvendinti tas priemones, kurių ji ėmėsi. Sugrįžus ekonomikos augimui, svarbu grįžti prie tvaraus biudžeto deficito ir tvarios skolos.
Antra, svarbu koncentruotis į sveikatos sektorių, jį stiprinti ir pandemijos laikotarpiu pasinaudoti sisteminėms sveikatos sektoriaus problemoms spręsti. Taip sektorius taps kur kas atsparesnis ir stipresnis galimų kitų protrūkių metu. Svarbi ir socialinė dimensija – darbo rinka ir priemonės, nukreiptos į darbo jėgos išsaugojimą.
Trečia, reikia išlaikyti smulkių ir vidutinių įmonių likvidumą, paankstinti viešas investicijas ir jas nukreipti į tas sritis, kuriose matomas ateities proveržis. „Tai – Žaliasis Europos kursas ir skaitmeninė Europa, viskas nuo žiedinės ekonomikos iki tvaraus transporto, ekologinio ūkininkavimo, plačiajuosčio ryšio, skaitmeninių technologijų ir modernių inovacijų, – paaiškino A. Pranckevičius. – Mes matome didžiulį Europos solidarumą. Tikėkimės, kad Europos valstybės susitars ir mums tai atvers galimybę“.
