Alfa.ltŠių metų rinkimų į šalies prezidento postą kampanija išsiskiria dviem aspektais. Pasak Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro ir „Mediaskopo“, ji pasižymi ne tik menku intensyvumu, bet ir dviejų itin svarbių rinkimų kampanijos elementų – įvykių ir kuriamo originalaus politinio turinio – trūkumu.
Ekspertai įsitikinę, kad jei kandidatų komunikacija Lietuvos žiniasklaidoje nesikeis, Gitanas Nausėda, tikėtina, pateks į antrąjį rinkimų turą, į kurį veikiausiai patektų ir Ignas Vėgėlė, antras dažniausiai žiniasklaidoje rinkimų kontekste minimas kandidatas į prezidentus. Tokia išvada darytina remiantis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro kartu su žiniasklaidos stebėsenos įmone „Mediaskopas“ atliktos Lietuvos žiniasklaidos analizės duomenims. Tyrimas atliktas analizuojant 2023 m. balandžio 1d. – 2024 m. kovo 31 d. Lietuvos žiniasklaidos turinį, siekiant nustatyti politikų (kandidatų į prezidentus) paminėjimą, temas ir politikų įsitraukimą į turinio žiniasklaidoje kūrimą.
Kaip pažymi ekspertai, kandidatų į prezidentus komunikacija, stebima Lietuvos žiniasklaidoje, nesukuria intrigos, kuri, nebūdama intensyvia, pastarąjį mėnesį dar labiau silpo. Nors kandidatų į prezidentus santykinai nėra mažai, didžioji dalis žiniasklaidoje cirkuliuojančių pranešimų nėra konstruojami ar kuriami pačių kandidatų į prezidentus, o yra susiję su srautiniais politiniais įvykiais ir dienos aktualijomis. Skirtingai nuo ankstesnių prezidentinių rinkimų kampanijų, kandidatai į prezidentus žiniasklaidoje daugiausiai pastebimi bendro pobūdžio rinkimų naujienų kontekste.
Kartu išskiriamos kelios tendencijos:
- G. Nausėdos ir Ingridos Šimonytės minėjimas žiniasklaidoje yra labiau susijęs su šių kandidatų į prezidentus užimamomis pareigomis ir politinių aktualijų nušvietimu;
- I. Vėgėlė ir Dainius Žalimas generavo daugiausiai originalaus turinio iš visų oficialių politinių pozicijų neturinčių kandidatų;
- daugiausiai originalaus turinio iš politikoje veikiančių asmenų iki pasitraukimo iš rinkimų kampanijos kūrė Aurelijus Veryga.
„Remiantis ankstesnių rinkimų rezultatais, kurie patvirtino pastebėjimus, kad kandidatų matomumas žiniasklaidoje atitinka politinių rinkimų rezultatus, galima daryti prielaidą, kad ir šį kartą kandidatų į prezidentus matomumas žiniasklaidoje leidžia numanyti šių rinkimų rezultatus“, – sako tyrimo autoriai.
VU/MediaskopasTirtuoju laikotarpiu pastebimas G. Nausėdos dominavimas žiniasklaidoje: jo prezidento rinkimų kontekste mininčių ir cituojančių pranešimų dalis (angl. Share of Voice) bendroje kandidatų dėlionėje sudaro beveik 29 procentus. Kadenciją baigiančio prezidento minėjimas rinkimų kontekste ženkliai išaugo 2023 m. vasarą ir nuo to meto tik intensyvėjo.
I. Šimonytės matomumas kandidatų į prezidentus kontekste sudaro apie penktadalį visų publikacijų, o apie 13 procentų žiniasklaidos paminėjimų turi I. Vėgėlė. Stebint žiniasklaidos turinį matyti, kad šis kandidatas į prezidentus savo rinkiminę komunikaciją pradėjo galimai anksčiausiai iš visų kandidatų.
Kandidatai į prezidentus ir toliau vengs diskusijų aktualiomis politinėmis temomis, bandys komunikuoti žiniasklaidoje vengdami jautrių problemų aptarimo ir galimų sprendimų siūlymo.
Nepaisant didelio paminėjimų žiniasklaidoje skaičiaus, G. Nausėdos vardas dažnai siejamas su kontraversiškomis naujienomis: tiriamuoju laikotarpiu, kaip kandidatas, jis buvo minimas Seimo specialiosios tyrimo komisijos VSD pranešėjo istorijos kontekste, kalbant apie šalies vadovo nuslėptą komunistinę praeitį, ilgai atidėliotą sprendimą viešai siekti perrinkimo, konfliktus su kitais šalies vadovais. Stebint „Facebook“ vartotojų reakcijas, pastebėta, kad jie taip pat buvo labiau linkę dalintis neigiamomis žiniomis apie prezidentą (pavyzdžiui, pastaraisiais metais labiausiai „Facebook“ paplitusi žinia buvo apie G. Nausėdos nuslėptos komunistinės praeities aplinkybes).
Rinkimų kontekste I. Šimonytės vardas sietas su atvirumu ir jos greitu kandidatūrą į prezidentus remiančių žmonių parašų surinkimu. Būtent pastarąja žinia dažniausiai ir dalinosi „Facebook“ vartotojai.
I. Vėgėlės, kaip kandidato į prezidentus, minėjimas žiniasklaidoje dažniausiai pasižymi neutraliu arba teigiamu pranešimų tonu, tačiau nepristato jo politinių nuostatų bei rinkiminių pažadų. Tiriamuoju laikotarpiu „Facebook“ vartotojų bendruomenės įsitraukimas į žinių apie I. Vėgėlę sklaidą – santūrus.
„Vertinant kandidatų į prezidentus matomumą žiniasklaidoje, galima daryti prielaidą, kad pagrindinė kova dėl prezidento posto vyks tarp G. Nausėdos, I. Šimonytės ir I. Vėgėlės, ypač įvertinant A. Verygos viešai išreikštą paramą I. Vėgėlei kaip kandidatui į prezidentus“, – apibendrino ekspertai.
Jie taip pat daro prielaida, kad kandidatai į prezidentus ir toliau vengs diskusijų aktualiomis politinėmis temomis, bandys komunikuoti žiniasklaidoje vengdami jautrių problemų aptarimo ir galimų sprendimų siūlymo. Tokiu būdu rinkimų kampanija įsitvirtins kaip įvaizdinė kampanija.
