Daugiau iniciatyvos, motyvacijos ir nuoseklumo – tai receptas, kurį Panevėžio miestui siūlo ekonomistai, darbo rinkos ekspertai ir mokslo įstaigų atstovai. Geriausių rezultatų esą galima pasiekti tada, kai bendradarbiaujama. Apie tai Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmas ir žurnalas IQ kvietė diskutuoti forume „Panevėžys 2018: Laikas perjungti aukštesnę pavarą“.
Panevėžio „Cido“ arenoje penktadienį vykusiame renginyje Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Lietuvos banko atstovai pristatė ekonomines regiono ir visas šalies tendencijas bei didžiausius kylančius iššūkius, verslo ir mokslo įstaigų atstovai dalinosi įžvalgomis apie švietimo situaciją regione bei darbo rinkoje.
IQ forumą „Panevėžys 2018: Laikas perjungti aukštesnę pavarą“ atidaręs Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas sakė, kad šiųmečio forumo tikslas – diskutuoti apie Panevėžio regiono galimybes, jo įvaizdžio lūžius, aspektus.
Taip pat analizuoti, kokia verslo šaka sukurs pagreitį naujame Panevėžio pramonės etape bei svarstyti, kaip pritraukti į regioną investuotojus ir juos išlaikyti, koks mokymas gali patenkinti specialistų poreikį Panevėžio regione.
Kvietė dalytis patirtimi
Daug dėmesio renginyje buvo skiriama naujausioms ekonomikos plėtros tendencijoms ir technologijų raidai bei jų poveikį visuomenei.
Forume kalbėjęs Norvegijos Karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Karstenas Klepsvikas pabrėžė, kad ketvirtoji pramonės revoliucija nėra tik apie ekonomiką ar verslą, diskutuoti reikia ir apie bendruomenėms, asmeniui kylančius iššūkius.
Todėl sprendimai, kurių bus imtasi turi būti pamatuoti, racionalūs ir orientuoti į ateitį. „Mes kuriame algoritmus, kurie valdo mašinas. Tai turi tęstis, tačiau mes negalime klysti dėl pasirinkimų, kuriuos darome šiandien, – sakė K. Klepsvikas. Klaidos kurs kolektyvinę ateitį.“ Tad patirtimi reikia dalytis. Norvegija ir Lietuva esą dabar turi puikias bendradarbiavimo pozicijas.
Kaip pažadinti miegančiąją gražuolę?
IQ forumo metu didelis dėmesys buvo skirtas ES biudžeto pokyčiams, nuo 2021 m. paliesiantiems nemažą ekonomikos sektorių dalį. Juos pristatęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pranešime kėlė klausimą, ką šalis turėtų daryti, kad ne tik pabustų iš finansinio ir investicinio miego, bet ir taptų šuoliuojančiu tigru tada, kai pinigų nebebus tiek daug.
Jo teigimu, Europos Komisija, rengdama būsimo 7 metų biudžeto pasiūlymą susidūrė su dvejomis pagrindinėmis problemomis: kaip užkamšyti „Brexit“ skylę – ji turėtų siekti 12 mlrd. eurų – ir ką daryti su naujomis užduotimis, kurios 2011-2017 nebuvo tokios svarbios.
„Kalbame apie tokias užduotis kaip migracija, integracija, pagalba pabėgėliams, kaimynystė, sienų apsauga, kova su terorizmu, saugumas, moksliniai tyrimai“, – sakė A. Pranckevičius. Biudžeto pasiūlymu Europos Komisija esą siekia spręsti abi šias problemas. Valstybėms narėms tai reiškia esamų išlaidų sumažinimą ir 27 šalių indėlio didinimą.
Lietuvai tai, Europos Komisijos vadovo teigimu, pirmiausia reiškia ne finansavimo mažėjimą, o galimybes nerti į naujus vandenis. Jis pastebėjo, kad ES biudžetas yra pridėtinis. Tai reiškia, kad jis negali pakeisti nacionalinių valstybių finansų, priešingai – privalo būti naudojamas tose srityse, kuriose yra formuojama bendra politika ir egzistuoja bendri iššūkiai.
„Lietuva gali pasiimti ir investuoti daugiau, jei kūrybingai pasižiūrės į situaciją, sugebės panaudoti savo pilkąsias ląsteles“, – sakė A. Pranckevičius, pabrėždamas, kad būsimajame ES biudžete yra numatyta inovatyvių programų, tokių kaip „Horizontas 2020“, kurias pastaruoju metu Lietuva naudojosi pakankamai vangiai.
„Kitas neišnaudotas potencialas – reformų rėmimo programa. Europos Komisija skiria 25 mlrd. eurų padėti įgyvendinti reformas. Tam reikia tik pasiūlymo“, – akcentavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
Motyvacija ir nuoseklumas
Europos pramonės strategija kalba apie tikslus susigrąžinti 20 proc. gamybos nuo bendrojo vidaus produkto, sukurti vieningą skaitmeninę rinką, sukurti šių siekių įgyvendinimą palaikančių institucijų tinklą. Tačiau Lietuvos robotikos asociacijos vadovo Edgaro Leichterio teigimu, visos pastangos – per menkos.
Europos Komisijos manymu procesai yra per lėti. Su tuo sutinka ir įmonių vadovai. Jų teigimu, yra sunku suvokti investicinę grąžą, nepasitikima technologijomis arba jų branda, baiminamasi dėl suderinamumo problemų ar prisirišimo prie vieno tiekėjo.
E. Leichteris apibendrino Europos Komisijos prognozuojamas tendencijas: skaitmeninio verslo modeliai išstums iš rinkos nesugebančius adaptuotis veikėjus, vyks technologiniai proveržiai ir startuolių augimas, atsiras naujos kartos vartotojai.
Jis sveikino Panevėžio strateginį pasirinkimą tapti robotikos centru. „Tai reiškia, kad egzistuoja ambicija, pagrįsta esamu pramonės verslu. Tad potencialo tikrai yra, klausimas, ką daryti, kad sėkmingai būtų pereita į kitą etapą?“, – klausė pranešėjas ir pabrėžė, kad tam tikri procesai vyks ir tada, jei Panevėžys nieko nedarys.
„Tačiau visuomet galima geriau. Tam reikia motyvacijos, komandos – jaunų žmonių, kurie kurtų verslo palaikymą iš savivaldybės einančioms iniciatyvoms. Taip pat nuoseklumo ir reakcijos.“
Norvegija Lietuvoje
Komercijos atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Norvegijos Karalystėje Audrius Masiulionis forume pristatė faktus apie Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą ir kvietė svarstyti apie naujas galimybės.
Jo teigimu, Penvėžyje šiuo metu veikia daugiau kaip 22 norvegiško kapitalo įmonės, sukurta daugiau kaip 2500 darbo vietų, pradėti tokie norvegiški verslai kaip bendrovės „AQ“, „Circle K“, „Luminor“.
Visa tai, jo teigimu, skatina žmonės: reikalingų kompetencijų kvalifikuota darbo jėga, savivaldos institucijų, valstybės institucijų, atsakingų už investicinės aplinkos gerinimą, aktyvus dalyvavimas, Norvegijos vyriausybinės organizacijos „Siva“ įkurta Scan Investment Panevėžyje 2000 m. ir kita.
Verslo bendradarbiavimą su Norvegija A. Masiulionis apibūdino kaip kelionę, kuriai reikalingi trys žingsniai: norimų klientų sąrašo sudarymas, ryšių užmezgimas ir pasitikėjimo įgijimas. „Tam, kad viskas pavyktų, rodykite profesionalumą ir patikimumą, nenusivildami dėl ribotų žinių apie Lietuvą, būkite konkretūs, skaidrūs“, – patarė pranešėjas.
Jis akcentavo, kad klientus aptarnaujantis personalas turi gerai mokėti anglų kalbą ir dar geriau išmanyti pardavimus ir komunikaciją, o susitikimai su klientais padės sudaryti gero ir potencialaus partnerio įvaizdį.
Investuokime patys
Tie patys akcentai yra svarbūs ir įmonėms bei viešajam sektoriui investuojant į talentų pritraukimą. Darbo rinkos ekspertas Kęstutis Jasiulevičius kvietė atsikratyti minties, kad talentų su žiburiu nerasi ir vietoje to patiems juos kurti arba vilioti. „Nebereikia Lietuvos reklamuoti kaip IT šalies, – sakė pranešėjas. – Ačiū, užtenka. Kalbėkime apie tai, kodėl verta būti mechatroniku, operatoriumi“.
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas, pastebėjo, kad dabar pats laikas galvoti apie miestų ir regionų demografines problemas bei būdus, kaip patenkinti darbo rinkos poreikius. „Mokyklinio amžiaus vaikų Panevėžio apskrityje 2017-2018 mokslo metais buvo 24584, iš jų abiturientų – 1989“.
Kaip vieną iš galimybių jis pasiūlė vyresnio amžiaus žmonių, jau įgijusių vieną ar kitą specialybę, galimybes persikvalifikuoti. Tačiau per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą šiuo metu veikiantys procesai neleidžia to poreikio užčiuopti ir patenkinti. Tad iššūkių, kaip spręsti problemas profesinio mokymo srityje – apstu.
