Vienu svarbiausių Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos akcentų ekspertai laiko sprendimą skatinti inovacijas. Anot analitikų, taip formuojama šalies kryptis, kuri turėtų gerinti vieną opiausių šalies problemų – menką darbo našumą.

„Verslui inovacijų skatinimas yra labai svarbus. Apskritai šioje pertvarkoje svarbus momentas yra tai, kad matosi tendencija tam tikra – po mokesčiais pakišama agrarinė šalies dalis, tai yra ūkininkai, ir tuo pačiu taikomos mokestinės paskatos moksliniam ir technologiniam atsinaujinimui. Tai yra tikroji politika, kur mokesčiai formuoja šalies ateitį, kad mes norime būti technologiškai išprususia valstybe labiau negu ariantys žemę, kur efektyvumas daug žemesnis“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Anot jo, dėl nuostatos išradimų komerciniam naudojimui taikyti 5 proc. pelno mokestį (dabar 15 proc.), o investuojantiems į technologijų atnaujinimą taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą (dabar 50 proc.), Lietuva gali tapti technologijų lydere. Pamatai verslo plėtrai „Technologinės paskatos Lietuvą padarys bent šitoje srityje vieną pirmaujančių Europoje, mes labiausiai norėsime technologinių sprendimų ir atsinaujinimo. Tai gali padėti tam tikrus pamatus verslo plėtrai, nes jei visi žinome, kad lazeriuose Lietuva pirmaujanti, tai lygiai taip pat biotechnologijos vis labiau kelia galvą ir kuria vis didesnę žaibiškai augančią BVP dalį ir įdarbina žmones už ženkliai didesnius nei vidurkis atlyginimus“, – teigė M.Dubnikovas. Pasak jo, tokia politika turėtų skatinti darbo našumą, nes „efektyvumo kitaip nėra kaip pakelti, tik technologijos gali tai padaryti, o ne ilgesnės darbo valandos, nes galime kasti griovį su kastuvu, o galime – su traktoriumi“.

„Efektyvumo kitaip nėra kaip pakelti, tik technologijos gali tai padaryti, o ne ilgesnės darbo valandos, nes galime kasti griovį su kastuvu, o galime – su traktoriumi“, – teigė M.Dubnikovas.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda BNS taip pat teigė, kad mokesčių pertvarkoje svarbiausia nuostata yra sprendimas skatinti inovacijas bei verslą. „Iš viso šito paketo didžiausią svarbą ir svorį suteikčiau būtent investicinei daliai, kuri numato, kad inovacijos ir verslas šioje šalyje bus skatinami ir bus skatinama daugiau negu, kad buvo daroma anksčiau. Atkreipčiau dėmesį, kad naujoms technologijoms numatyta 100 proc., o ne 50 proc., kad numatytas mažesnis pelno mokestis išradimų komerciniam naudojimui (5 proc. vietoj 15 proc. – BNS) ir įgyvendintos „Sodros“ lubos, kurios turės įtakos labai nedideliam žmonių skaičiui, bet žvelgiant į priekį, kad norima pritraukti įmones, kuriančias didelę pridėtinę vertę turinčias darbo vietas, tokia nuostata pasitarnautų teigiamai“, – sakė G.Nausėda.

„Iš viso šito paketo didžiausią svarbą ir svorį suteikčiau būtent investicinei daliai, kuri numato, kad inovacijos ir verslas šioje šalyje bus skatinami ir bus skatinama daugiau negu, kad buvo daroma anksčiau“, – sakė G.Nausėda.

Įžvelgia pavojų MMA didinimui Nors ekspertai sutaria, kad mokesčių pertvarka turėtų gerinti mažiausiai uždirbančiųjų sąlygas, G. Nausėda įžvelgia pavojų, kad dėl neapmokestinamų pajamų dydžio ir minimalios mėnesinės algos (MMA) susiejimo pastaroji ateityje gali nebekilti. Pasak ekonomisto, kyla rizika, jog valdžia nebenorės didinti MMA, mat tai nustekentų biudžetą. „Žmonių finansinė situacija tikrai pagerėja ne tik dėl to, kad NPD keliamas iki minimalios mėnesinės algos dydžio, bet taip pat ir dėl to, kad nusibraukia pensijinio draudimo įnašas, kurio nebeturės mokėti. Kita vertus, jeigu automatiškai susiejame MMA su NPD, kyla klausimas, ar neuždedami savotiški svarmenys minimalios mėnesinės algos kilimui ateityje. Kaip bebūtų, valdžia paiso fiskalinio aspekto ir jeigu bus įvertinta, kad MMA kėlimas biudžetui atneštų nuostolių, nes valstybės sektoriuje dirbantiems reikėtų mokėti daugiau, tuo tarpu nei vienas euras papildomas į biudžetą neateis, ar tai netaps kliūtimi didinti MMA“, – sakė G.Nausėda. M.Dubnikovo teigimu, pertvarka turėtų sumažinti skurdą, tačiau, jo nuomone, „Sodros“ grindys turėtų būti įvestos, kad kiekvienas asmuo jas mokėtų. „Kaip skurdo įveikimo programa tai yra turbūt tikslinga, ypatingai vaikų pinigai, NPDS priartinimas prie minimalios algos, tai šioje vietoje viskas yra tvarkoje. Galbūt gaila, kad buvo atsisakyta „Sodros“ grindų – buvo toks siūlymas, kad vienoje darbo vietoje būtų mokamos grindys, nes „Sodra“ nėra visiškai mokestis, o tai yra draudimas, kurį mokame sau“, – aiškino M. Dubnikovas. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.