FotobankasEurolygoje rungtyniaujantis Berlyno ALBA krepšinio klubas prieš naujojo sezono startą atsisakė žiūrovus linksminančių palaikymo šokėjų. Ar tokiu keliu turėtų pasekti ir lietuviai?
Į pajėgiausią Senojo žemyno klubinį turnyrą sugrįžusi Vokietijos komanda beprecedentį žingsnį Europoje žengė prieš pat naująjį sezoną. Tai Berlyno ekipos vadovai motyvavo šių dienų realijų nebeatitinkančia palaikymo šokėjų idėja, persunkta moterų seksualizavimu.
„ALBA šokėjos per pastaruosius 25 metus atliko puikų darbą ir kelis sykius buvo apdovanotos kaip geriausios Europoje, dėl jų atsidavimo dėkoju viso klubo vardu. Vis dėlto po ilgų diskusijų priėjome išvadą, kad jaunų merginų demonstravimas kaip patrauklus pertraukos užpildymo būdas sporto renginiuose nebėra tinkamas“, – savo sprendimą aiškino ALBA generalinis direktorius Marco Baldi.
Kiek anksčiau sprendimus atsisakyti merginų šokėjų grupių arba jas performuoti į mišrias priėmė ir dalis Šiaurės Amerikos krepšinio lygos (NBA) ekipų: pirmieji tai dar 2018-ųjų vasarį padarė San Antonijaus „Spurs“ vadovai, o jais pasekė ir Sakramento „Kings“, Toronto „Raptors“, Klivlando „Cavaliers“, Dalaso „Mavericks“, Orlando „Magic“ ir Milvokio „Bucks“. Jau kurį laiką palaikymo šokėjų grupių neturi ir 6 iš 32 Amerikietiškojo futbolo lygos (NFL) komandų.
Ar tokia banga gali atsiristi ir į Lietuvą?
Atsisakyti neketina
Lietuvos krepšinyje palaikymo šokėjų kultūra įsišaknijusi ne silpniau negu pats krepšinis. Savo palaikymo merginų grupes turi ne tik visos Lietuvos krepšinio lygos, bet ir didelė dalis antrojo diviziono (Nacionalinės krepšinio lygos) komandų. Kai kurios jų sulaukia pripažinimo ir tarptautiniu mastu – štai Kauno „Žalgirio“ merginos net triskart yra laimėjusios Eurolygos palaikymo šokėjų konkursą, kurio prizas – galimybė pasirodyti per turnyro finalo ketverto kovas.
Tad nenuostabu, kad svarbia šalies čempionų klubo dalimi tapusios šokėjos bent jau artimiausiu metu neturėtų dingti nuo „Žalgirio“ arenos parketo per rungtynių pauzes – tai IQ žurnalui patvirtino ir komandos vadovas Paulius Motiejūnas. „Mes viską darome dėl sirgalių. Matome, kad jiems tai patinka, tad kol kas tikrai negalvojame atsisakyti šios pramogos“, – tikino dvejus metus paeiliui geriausiu Eurolygos vadovu išrinktas kaunietis.
Tiesa, P. Motiejūnas pripažįsta, kad diskusijos dėl mažai apsirengusių ir seksualiais, o kai kurių požiūriu – ir vulgariais, judesiais sirgaliams kraują kaitinančių šokėjų vietos krepšinio aikštėse jau pasiekė ir Eurolygos koridorius.
„Apie tai kalbėjomės ir „Žalgirio“ komandoje, ir Eurolygoje, – atskleidė P. Motiejūnas. – Yra daug skirtingų nuomonių ir požiūrių. Vienas jų – kad tai jau atgyvenę, praeitas etapas. Kai kurie bando į pasirodymus integruoti ir šokėjų vaikinų. Mes irgi per pertraukas kviečiame skirtingas grupes, bet merginų neatsisakėme. Darome tai dėl sirgalių, žinome, kad tai jiems patinka. Šokėjos užveda areną, paskatina jos palaikymą – to reikia komandai, tad kol kas paliekame taip, kaip yra.“
Visgi Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič pabrėžia, kad būtent toks požiūris ir yra ydingas kalbant apie palaikymo šokėjas: jos rungtynėse atsiranda ne dėl savo profesionalumo ar išskirtinių įgūdžių, o dėl būtinybės patenkinti sirgalių, daugiausia vyrų, poreikius.
Moterys išleidžiamos patenkinti kažkokių vyrų poreikių. Į jas nežiūrima kaip į profesionalias šokėjas.
„Reikia sau kelti klausimą, kodėl moterys atsiranda vyrų krepšinio rungtynėse? Man tai labai aišku, kodėl – kad pritrauktų sirgalių vyrų, palaikytų atmosferą. Moterys išleidžiamos patenkinti kažkokių vyrų poreikių. Į jas nežiūrima kaip į profesionalias šokėjas. Tai labiau seksistinio požiūrio įtvirtinimas. Moterys yra tam, kad patenkintų vyrų tradicinį įsivaizdavimą apie moteriškumą. Jos tam ir išleidžiamos, o ne praturtinti rungtynių“, – tikino LGPC ekspertė.
Kuo „vyriškesnis“ sportas, tuo daugiau moterų
Moteriškosios lyties atstovės vyriškajai žiūrovų auditorijai kraują kaitina ne tik komandiniame sporte. Jų vis dar matoma itin vyriškais laikomuose automobilių ir koviniame sporte. Daugelis sutinka, kad šiose sporto šakose moterų vaidmuo yra dar žalingesnis: priešingai nei krepšinyje, kur šokėjos atlieka ne tik pramoginę, bet ir profesionaliąją, sportinio šokio, funkciją, čia moterų vaidmuo yra simbolinis – nuo lentelių su dalyvių pavardėmis ar raundo numeriu nešiojimo koviniame sporte, iki prizų įteikimo bei sukiojimosi aplink bolidus automobilių sporte.
„Sakyčiau, kad ringo kovos ir automobilių lenktynės yra vieni paskutinių bastionų, kur moterys tebėra seksualūs objektai, skirti testosterono kiekiui pakelti prakaituotų vyrų aplinkoje, – pripažino televizijos laidų ir renginių prodiuseris Laurynas Šeškus. – Tai greitai nesikeis, nes šiose specifinėse srityse yra totalus vyrų dominavimas ir aplinka vertinama tik vyrų akimis. Skirtingai nei, pavyzdžiui, krepšinyje, kuris vis labiau tampa universalus ir kur rengėjai turi skaitytis su platesne auditorija bei jos vertinimu.“
Tiesa, net ir šioje srityje jau matyti pokyčių. Štai automobilių sporto karaliene pramintoje „Formulėje-1“ dar nuo 2018-ųjų sezono pradžios neliko prieš startą aplink bolidus besisukiojančių, o po finišo nugalėtojus apspisdavusių merginų. F-1 valdymą perėmusios amerikiečių bendrovės „Liberty Media“ įvestam draudimui kol kas nepakluso tik vienų – Monako – lenktynių organizatoriai, kurie laikosi praktikos lenktynininkus ir greičiausius pasaulyje bolidus apsupti gražuolėmis.
Ar kas nors keisis?
Nors pajėgiausios šalies krepšinio komandos vadovas kol kas nemato priežasčių atsisakyti palaikymo šokėjų, o minėtuose „vyriškuose“ sportuose tai kol kas suprantama kaip normali praktika, L. Šeškus tikina, kad tam tikrų poslinkių Lietuvos visuomenėje vis dėlto galima įžvelgti.
„Moters seksualumo įvaizdis šou renginiuose keičiasi iš esmės. Tai nėra kokie nors susitarimai ar reglamentai, bet daugiau visų bendrai kintantis požiūris – tiek kūrėjų, tiek auditorijos. Šiandien išties keistai atrodytų vaizdas, kuris prieš keliolika metų buvo įprastas: prie kiekvieno šou renginyje kalbančio vyro stovinti besišypsanti mergina, aprengta bikiniu ar vos daugiau drabužių. Žinoma, seksualumas niekur nedingo ir nedings, jis yra vienas stipriausių pojūčių, kuriuos gauna auditorija, tačiau jis tapo gerokai subtilesnis ir nenuogas. Nuogas ne ta prasme, kad be drabužių, bet ta, kad jis yra tarsi šalia, tarsi netyčia, kaip antrinis momentas“, – sakė TV laidų prodiuseris.
Nors kol kas nesvarsto galimybės atsisakyti palaikymo šokėjų komandos, apie pokyčius, liečiančius lyčių lygybę klube, jau kurį laiką mąsto ir „Žalgirio“ vadovas P. Motiejūnas. Pasak jo, šį principą Kauno komanda įgyvendina kitais aspektais, pavyzdžiui, organizacijoje dirba daug moterų.
„Mūsų klube dirba labai daug merginų. Tas pačias pramogas organizuoja mergina, bilietų pardavimo vadovė yra mergina, finansų, personalo ir rinkodaros darbus kuruoja taip pat merginos... Kai Eurolygoje rengiami ne vadovų, o kitų grandžių darbuotojų posėdžiai, „Žalgiris“ būna išskirtinis, nes didžiąją dalį mūsų personalo sudaro moteriškosios lyties atstovės“, – vardijo P. Motiejūnas.
ScanpixVisgi V. Pilinkaitė-Sotirovič įsitikinusi, kad vien tokių praktikų nepakanka – reikia imtis ir veiksmų, skatinančių pokyčius per pačius sporto renginius.
„Kalbama, kad lyčių lygybės suvokimas turi keistis, tad ir praktika turi atitikti diskursą, apie kurį kalbame. Jeigu kalbame, kad reikia įtvirtinti lyčių lygybę, bet sporte galime sau leisti daryti, ką norime, tai palaikome tas pačias seksistines praktikas“, – įsitikinusi LGPC ekspertė.
Senjorai irgi moka šokti
Sprendimą, ar atsisakyti galbūt šiam laikotarpiui jau nebetinkančių palaikymo šokėjų, gali lemti ir galimos tokios pramogos alternatyvos. Už Atlanto jų apstu – palaikymo šokėjų merginų komandos buvo pakeistos mišriomis šokėjų grupėmis, senjorų pasirodymais ar kitokiais šou elementais.
Be to, vis daugiau pramogų perkeliama į virtualiąją erdvę – žiūrovams rodoma įvairi vaizdinė medžiaga arenose įrengtuose ekranuose. P. Motiejūnas pripažįsta, kad Lietuvoje tai pritaikyti gerokai sunkiau.
„JAV krepšinio rungtynės daugiau yra laiko praleidimas: akcijos, atrakcijos ar prizų dalybos. Visi siekia, kad juos parodytų per ekraną, o pas mus tai ilgą laiką buvo neįdomu – žmonės slėpdavosi, kad tik jų neparodytų per didįjį arenos ekraną. Dabar tai kiek pasikeitė, žmonės prie to įprato, bet pagrindiniu dalyku vis tiek išlieka įsitraukimas į patį krepšinį“, – sakė „Žalgirio“ vadovas.
Kurdami pramoginę dalį, kauniečiai siekia atsižvelgti ir į vis labiau augančią sirgalių įvairovę. Pasak P. Motiejūno, beveik ketvirtadalis bilietus į rungtynes nuperkančių žmonių yra moterys, tad siekiama, jog pramogos nebūtų orientuotos tik į vyrus. Visgi stengiamasi neperžengti ribos, kaip, pripažįsta, praeityje yra padarę ir „Žalgirio“ vadovai.
„Kurdami pramoginę dalį, atsižvelgiame į skirtingas auditorijas. Praeityje buvome išskyrę ir moterų segmentą, kai darėme akciją merginoms, į rungtynes ateinančioms su sijonais, bet tada „gavome per galvas“, kad elgiamės seksistiškai, tad ėmėme sirgalius labiau skirstyti pagal pomėgius ir amžių, o ne pagal lytį. Turime specialių pasiūlymų ir pramogų senjorams, turime jų ir šeimoms“, – pasakojo P. Motiejūnas.
Kalbėdamas apie galimus pokyčius, L. Šeškus pastebi, kad daug priklauso ir nuo visuomenės požiūrio. Štai vienoje šalyje tie pokyčiai neišvengiami jau dabar, o kitoje jų gali tekti laukti dar ne vieną dešimtmetį.
„Pasaulis vis dar labai skirtingas. Televizijos eteryje matyti šalia „protingo“ vedėjo „gražią“ asistentę Didžiojoje Britanijoje nesuvokiama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau Italijoje tai vis dar nieko nestebina ir yra įprasta. Prie pokyčių labiausiai prisideda moterų įtaka visuomenėje – kuo ji didesnė ir lygesnė su vyrų, tuo nepatogiau visiems jas išskirti tik vienu, seksualumo, aspektu“, – tikino televizijos pasaulio ryklys.
Televizijos eteryje matyti šalia „protingo“ vedėjo „gražią“ asistentę Didžiojoje Britanijoje nesuvokiama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau Italijoje tai vis dar nieko nestebina ir yra įprasta.
Lietuva šiuo požiūriu vis dar labiau Italija nei Didžioji Britanija. Net populiariame visuomeninio transliuotojo LRT žaidime „Auksinis protas“ žiūrovus kamantinėja du vyrai, Arūnas Valinskas ir Andrius Tapinas, o asistentei paliktas vaidmuo dalyviams įteikti knygą, šypsotis ir pasakyti „ačiū“.
Galiausiai V. Pilinkaitė-Sotirovič pripažįsta, kad galima net ir neatsisakyti palaikymo šokėjų idėjos, tačiau ją reikia apmąstyti, pergalvoti. „Aišku, gerokai paprasčiau išleisti jaunas merginas, kad visi pasigrožėtų jų kūnais, aptartų, palaidytų seksistinių juokelių. Pas mus priimta, kad tokie dalykai yra „nieko tokio“, bet galima šį dalyką formuoti ir kitaip“, – įsitikinusi ekspertė.
