Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


KOVOS SU EKONOMINE PRIEVARTA PRIEMONĖ
ES galių žaidimai: Briuselio „kerštas“ Pekinui už Lietuvą įstrigo?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Europos Komisija

Nors žadėta dar šių metų pirmąjį pusmetį sutarti dėl ES atsako Kinijai už šios paskelbtą ekonominį karą Lietuvai, tačiau, regis, Europos Komisijos pasiūlytas „ginklas“ strigo Briuselio koridoriuose.

Po praėjusių metų pranešimo Taivano (Taivaniečių) atstovybės atidarymo planus Vilniuje Lietuva iš karto susidūrė su Kinijos spaudimu. Iš pradžių diplomatiniu, atšaukiant ambasadorių ir tą patį paliepiant padaryti Vilniui, po to imtos įvesti neskelbiamos ekonominės sankcijos – Lietuvos verslas patyrė importo ir eksporto ribojimų, dar stipresniu smūgiu tapo antrinės sankcijos, t. y. neoficialūs Pekino reikalavimai kitų šalių verslui nutraukti visus ryšius su Lietuva, jei šis nori dirbti Kinijoje.

Vilnius sulaukė palaikymo Briuselyje, o Europos Komisija 2021 m. pabaigoje pasiūlė priimti Kovos su ekonomine prievarta priemonę, kuri suteiktų įgaliojimus taikyti prekybos, investicijų ar kitus apribojimus bet kuriai ES nepriklausančiai šaliai, kuri kišasi į bendrijos ar jos valstybių narių politikos sprendimus (kaip susiklostė Lietuvos ir Kinijos santykiai).

Šių metų pirmąjį pusmetį ES pirmininkavusi Prancūzija net žadėjo šią priemonę priimti iki vasaros, tačiau nepavyko – savo pozicijos dėl to nepateikė Europos Parlamentas (EP).

Trialogų trukmę gan sudėtinga prognozuoti, bet kol kas galioja, kas buvo pasakyta, kad tikimasi baigti derybas iki Čekijos pirmininkavimo pabaigos, t. y. iki šių metų pabaigos.

Vis dėlto galiausiai spalio mėnesį EP suformavo savo poziciją ir patvirtino įgaliojimą pradėti derybas su ES Taryba bei Komisija, vadinamuosius trialogus.

„Spalio 19 d. plenarinėje sesijoje tiesiog buvo paskelbtas Tarptautinės prekybos (INTA) komiteto sprendimas eiti šiuo klausimu į tarpinstitucines derybas, vadinamuosius trialogus, dėl šio reglamento“, – IQ trečiadienį teigė europarlamentaras, INTA komiteto pakaitinis narys Liudas Mažylis.

Pasak jo, debatų ir balsavimo plenerinėje EP sesijoje nebuvo, nes pasinaudota 71 taisykle ir nueita tiesiai į trialogus. Taip pat europarlamentaras teigė, kad esminių skirtumų tarp Komisijos pasiūlymo ir EP pozicijos neturėtų būti.

„Nemanau, kad EP pozicija gali esmingai skirtis nuo Europos Komisijos pasiūlymo. Situacija yra akivaizdi, ir tas reglamentas bus priemonė atgrasyti nuo panašių dalykų, kuriuos Lietuva patyrė iš Kinijos pusės. Tiesa, tas reglamentas bus taikomas ne tik Kinijos atžvilgiu, bet ir visose panašiose situacijose. Tai turėtų atgrasyti, kad trečiosios šalys nesiimtų tokių veiksmų“, – kalbėjo L. Mažylis.

Jis pridūrė: „Trialogų trukmę gan sudėtinga prognozuoti, bet kol kas galioja, kas buvo pasakyta, kad tikimasi baigti derybas iki Čekijos pirmininkavimo pabaigos, t. y. iki šių metų pabaigos.“

Vis dėlto sutarimo tarp valstybių narių nėra, todėl kol kas net trialogai neprasidėjo.

„Trialogai dar neprasidėjo. Tai įvyks, kai ES Taryba priims savo poziciją deryboms su EP. Vyksta diskusijos dėl Tarybos pozicijos, kad artimiausiu metu ji būtų galutinai parengta“, – IQ trečiadienį teigė šiuo metu ES pirmininkaujančios Čekijos atstovė spaudai Eva Hrnčířová.

Jos teigimu, kompromisas formuojasi valstybėms narėms diskutuojant dėl įvairių pasiūlymo temų, o pirmininkaujanti valstybė rengia kompromisinius pasiūlymus remdamasi šiomis diskusijomis – „reikia pasiekti bendrą požiūrį ambasadorių lygiu“.

Turint omenyje, kaip sunkiai vyksta ES valstybių derybos dėl sankcijų, tokia tvarka apsunkintų ir sulėtintų ES atsaką į kitų šalių nedraugiškus ekonominius veiksmus.

Jau anksčiau kalbėta, kad ne visos šalys linkusios be išlygų pritarti Europos Komisijos pasiūlymui. Kaip IQ teigė diplomatai, Skandinavijos šalys tradiciškai labai įtariai žiūri į bandymus suteikti Komisijai daugiau įgaliojimų.

Spalį Politico.eu pranešė, kad net susiformavo atskira 11 valstybių grupė (Austrija, Kroatija, Suomija, Vokietija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovėnija ir Švedija), kuri spaudžia Čekiją užtikrinti, kad šalys narės turėtų didesnę įtaką priimant sprendimus dėl Kovos su ekonomine prievarta priemonės taikymo.

Viena vertus, Stokholmui pačiam teko pajusti Kinijos puolimą. Kita vertus, Švedija yra viena iš valstybių, kuri nelinkusi perduoti daugiau įgaliojimų Europos Komisijai.

Šios ES narės nori užsitikrinti galimybę pareikšti nuomonę, ar trečiosios šalies elgesys gali būti laikomas ekonomine prievarta. Pagal vieną iš pasiūlymų, įvertinusi trečiosios šalies ekonominio spaudimo faktą, Komisija turėtų pateikti ES Tarybai pasiūlymą priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad trečioji šalis taiko ekonominio spaudimo priemonę.

T. y. ne Europos Komisija vienašališkai, o ES Taryba turėtų teisę nuspręsti, ar trečioji šalis, pavyzdžiui, Kinija arba JAV, vykdo ekonominę prievartą prieš ES narę. Turint omenyje, kaip sunkiai vyksta ES valstybių derybos dėl sankcijų, tokia tvarka apsunkintų ir sulėtintų ES atsaką į kitų šalių nedraugiškus ekonominius veiksmus.

Kitas ginčytinas klausimas, anot Politico.eu, susijęs su tuo, kokių atsakomųjų priemonių ir prieš ką turėtų būti imtasi ir ar blokas gali reikalauti atlyginti patirtą žalą.

„Pirmininkaujanti Čekija tęsia diskusijas dėl pasiūlymo ES Taryboje. Pirmininkaujančios Čekijos tikslas – artimiausiu metu parengti poziciją Taryboje ir, jei įmanoma, pradėti derybas su EP“, – teigė E. Hrnčířová.

Po Čekijos nuo 2023 m. sausio 1-osios pirmininkavimą ES perima Švedija. Viena vertus, Stokholmui pačiam teko pajusti Kinijos puolimą. Kita vertus, Švedija yra viena iš valstybių, kuri nelinkusi perduoti daugiau įgaliojimų Europos Komisijai.

2022 11 10 15:58
Spausdinti