Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 17 d.


KINAI NEPRIIMA NET SIUNTINIŲ Į LIETUVĄ
ES imasi spausti Kiniją: apie besitęsiančias „neskelbiamas sankcijas“ prieš Lietuvą žino jau ir PPO
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Twitter
PPO vadovė Ngozi Okonjo-Iweala ir Kinijos premjeras Li Keqiang.

Europos Komisija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos Lietuvai taikomų neoficialių sankcijų, bet pats Pekinas neatsiliepia į ES paklausimus, rašo „Bloomberg“. 200 Lietuvos įmonių vienaip ar kitaip vis dar susiduria su Kinijos daromomis eksporto kliūtimis.

Kaip trečiadienį IQ rašė, Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis ir ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pagrasino imtis priemonių prieš Pekiną. Kiek anksčiau Vilnius kreipėsi dėl Lietuvos išmetimo iš Kinijos muitų sistemos.

IQ šaltiniai teigia, kad tik dalis Lietuvos kompanijų buvo sugrąžintos į Kinijos muitinės sistemas ir joms leista išmuitinti savo produkciją, o tokia situacija tęsiasi iki šiol.

„Mes artimai bendradarbiaujame su Lietuvos Vyriausybe ir gauname informaciją iš ES delegacijos Pekine. Mes taip pat kreipėmės į Kinijos valdžią, kad išsiaiškintume situaciją“, – teigiama trečiadienį išplatintame bendrame ES aukštų pareigūnų pareiškime. Jame taip pat sakoma, kad ES pasirengusi pasipriešinti bet kokiam politiniam spaudimui ir priešiškiems veiksmams prieš bet kurią šalį narę ir, jei informacija pasitvirtins, Briuselis vertins Kinijos veiksmus susiejant juos su PPO įsipareigojimais.

Dabar „Bloomberg“ praneša, kad ES kaip sakė, taip ir padarė: „ES iškėlė Lietuvos kaltinimą, kad Kinija taiko „neskelbiamas sankcijas“ jos produkcijai, PPO vadovei Ngozi Okonjo-Iweala, kuri aptarė tai su Kinijos premjeru Li Keqiangu, pasak diplomatinės atmintinės, matytos „Bloomberg“. Kinija neigia, kad blokuoja Lietuvos eksportą.“

Kartu, anot „Bloomberg“, ES pabandė gauti informaciją tiesiogiai iš Kinijos muitinės, bet prašymas dėl susitikimo buvo atmestas dėl esą COVID-19 suvaržymų. Straipsnyje priduriama, kad ES stengiasi ieškoti kontakto su kinais kitais kanalais.

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius pranešė, kad mūsų šalies įmonės buvo sugrąžintos į Kinijos muitinės sistemas, iš kurios Lietuva buvo išbraukta praėjusią savaitę ir lietuvių verslininkai negalėjo išmuitinti prekių Kinijoje. Vis dėlto R. Sartatavičius tuomet pabrėžė, kad kinai kitaip daro spaudimą Lietuvos įmonėms.

IQ šaltiniai teigia, kad tik labai mažai daliai Lietuvos kompanijų pavyko išmuitinti savo produkciją ir tokia situacija tęsiasi iki šiol. Tai portalui patvirtino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Taip, tai tiesa. Manau, visos įmonės, turinčios kilmės dokumentus arba iš Lietuvos, ar į Lietuvą, susiduria su problemomis – eksportuojant ar importuojant prekes iš Kinijos“, – penktadienį teigė jis bei pridūrė, kad su Kinija bando dirbti apie 200 Lietuvos įmonių.

Valstybinis „China Post“ kai kuriuose Kinijos miestuose nepriima į Lietuvą siunčiamų siuntų. Kliuvo net latviams, kurie muitinių sistemose yra šalia Lietuvos.

V. Janulevičius taip pat sakė, kad Konfederacija bendrauja su ES prekybos generaliniu direktoratu ir ieško sprendimų. Pasak jo, ES atstovai vis dėlto planuoja susitikti su Kinijos muitinės atstovais.

Kinijos komunistų partijos „Global Times“ oficialus leidinys neigia Lietuvos kaltinimus.

„Jie (kinai – red. past.) nepripažįsta, kad čia yra kažkoks sisteminis veiksmas – esą galimai kažkur padaryta klaidų. Bet kad tai daroma specialiai ir liečia Lietuvą – vienintelę iš 27 ES šalių, to nepatvirtinama“, – teigė Pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Kaip IQ teigė šaltiniai, Kinija daro viską, kad nebūtų aiški sistema ir nebūtų galima surinkti medžiagos PPO bylai. Be to, valstybinis „China Post“ kai kuriuose Kinijos miestuose nepriima į Lietuvą siunčiamų siuntų. Kliuvo net latviams, kurie muitinių sistemose yra šalia Lietuvos.

Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, reaguodama į Lietuvos verslo problemas su Kinija – muitinės deklaracijų atmetimą, lietuviškos kilmės prekių ar kitų šalių kilmę turinčių prekių, atvykstančių iš Lietuvos, nepriėmimą, – surengė skubų pasitarimą su Lietuvos įmonių, verslo asocijuotų struktūrų bei ministerijų atstovais ir steigia Lietuvos veiksmų Kinijos ekonominiam spaudimui atremti darbo grupę, kuri analizuos ir vertins informaciją apie Lietuvos verslui taikomas ekonominio spaudimo priemones, ir siūlys pagalbos Lietuvos verslui veiksmus.

Taip pat nuo penktadienio pradeda veikti URM karštoji linija. Lietuvos įmonės, susiduriančios su Kinijos ekonominiu spaudimu, kviečiamos darbo valandomis kreiptis telefonu 8 616 95910 arba el. paštu prekybosbarjerai@urm.lt.

Lietuvos ir Kinijos santykiai ypač pablogėjo, kai Lietuva pranešė atidaranti Taivano atstovybę Vilniuje, kuri duris atvėrė lapkričio antroje pusėje. Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje bei pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį. Be to, Pekinas ėmė grasinti įvairiausiomis sankcijomis. Jau tuomet Lietuva kreipėsi ES palaikymo ir Briuselis dar kartą deklaravo, kad laikosi vienos Kinijos politikos (Pekinas Lietuvos sprendimą atidaryti Taivano (taivaniečių) atstovybę interpretuoja kaip šio principo pažeidimą), bet pabrėžė, kad tiek ES, tiek šalys narės atskirai turi teisę plėtoti santykius su Taivanu.

2021 12 10 13:00
Spausdinti