Meniu
Prenumerata

pirmadienis, liepos 15 d.


MIGRACIJA
ES įvedus privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme, Lietuva turėtų priimti 158 migrantus
BNS
Scanpix
Migrantai.

Europos Sąjungos (ES) Tarybai preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme, Lietuvai reikėtų priimti 158 neteisėtai į ES atvykusius migrantus arba sumokėti 3,18 mln. eurų per metus, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

„Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis. (...) Matyt, šitas sprendimas dar turėtų būti apsvarstytas ir priimtas sprendimas. Šiandien negaliu pasakyti, bet turiu pasakyti, kad mes turėsime galimybę pasirinkti ir parinkti sprendimą, kuris yra tinkamiausias mūsų valstybei“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot ministerijos, naujoje ES migracijos politikoje numatomas privalomas ES valstybių narių dalyvavimas ES solidarumo mechanizme. Tai reiškia, jog pagal gyventojų skaičių ir bendrąjį vidaus produktą (BVP) kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma.

„Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus“, – paskaičiavo VRM.

Pasak A. Bilotaitės, Lietuva, patyrusi migrantų iš Baltarusijos antplūdį 2021-aisiais, turi infrastruktūrą ir būtų pasiruošusi priimti migrantus.

Balsuojant dėl bendro Tarybos požiūrio Lietuva, Slovakija, Bulgarija ir Malta susilaikė, o Lenkija ir Vengrija balsavo prieš.

Vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus teigimu, nepaisant pastangų solidarumo mechanizmui suteikti lankstumo, ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos pateiktame kompromisiniame tekste išliko nuostatų, dėl kurių Lietuva negali pritarti Tarybos bendrajam požiūriui.

„Tikėtina, kad nuspėjamumu mechanizmas nepasižymės, nes reglamentas nustatys tik minimalią solidarumo ribą ir solidarumo apimtis kasmet keisis pagal Europos Komisijos rekomendaciją. Be to, ES valstybių narių su išorės siena pastangos sienų apsaugos srityje nebus vertinamos sprendžiant dėl solidarumo įnašų dydžio“, – sakė viceministras.

Anot jo, per derybas pavyko užsitikrinti galimybę kreiptis į Europos Komisiją dėl solidarumo įnašo sumažinimo, kai valstybė narė patiria migracijos spaudimą arba sudėtingą migracijos situaciją.

Pasak A. Bilotaitės, Lietuva „labai konstruktyviai“ dalyvavo visuose debatuose ir diskusijose ir išreiškė palaikymą sutartam principui.

„Bet mums, valstybei, nacionalinės svarbos aspektu yra migrantų instrumentalizacija. Ir šiuo metu pačiame dokumente jis yra įvardytas preambulėje. Mūsų tikslas buvo, kad instrumentalizuota migracija atsidurtų atskiru straipsniu, nes mums tai labai svarbu, todėl mes laikėmės nuosekliai tos savo pozicijos“, – sakė ministrė.

Pasak jos, Lietuva nemano, kad į jos interesus buvo deramai atsižvelgta, „kadangi šita formuluotė neatsidūrė atskirame straipsnyje kaip mes prašėme susitikimuose įvairiuose formatuose.

Šiuo metu dauguma nelegalių migrantų atvyksta iš Afrikos į Graikiją ir Italiją.

Savo ruožtu Baltijos šalys ir Lenkija pastaruosius kelerius metus susiduria su neteisėtos migracijos antplūdžiu ir dėl jo organizavimo kaltina Minską.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

2023 06 09 12:45
Spausdinti