ScanpixPenktadienį Briuselyje vykstančioje neformalioje ES gynybos ministrų diskusijoje turėtų būti kalbama ir apie galimybę ES šalių instruktoriams ukrainiečius mokyti Ukrainos teritorijoje. Metų pradžioje apie tai skandalingai pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – dabar turėtų paaiškėti, ar tai nebuvo dar vienas „makroninimas“?
E. Macronas dar vasarį pareiškė, kad negalima atmesti, jog Vakarų valstybių kariai gali atsidurti agresiją atremiančios Ukrainos teritorijoje, ir nereikia brėžti sau raudonų linijų. Tai vieniems sąjungininkams sukėlė šoką dėl galimos Rusijos reakcijos, kiti tai pasitiko aplodismentais – esą pagaliau imtasi strateginio neapibrėžtumo, atsisakoma raudonų linijų ir t. t. Vėliau E. Macronas pakartojo savo teiginius.
Lietuva su dideliu entuziazmu palaikė E. Macrono idėją, tačiau praėjus pusmečiui daugiau jokių veiksmų šia linkme Prancūzija nesiėmė. Dabar, regis, radosi puiki proga Paryžiui įrodyti, kad tai nebuvo tik tušti žodžiai.
Šią savaitę Politico.eu pranešė, kad ES Išorės veiksmų tarnyba parengė dokumentą, kuriame teigiama, kad ES svarstytų galimybę rengti karius Ukrainoje, „jei būtų įvykdytos būtinos politinės ir operatyvinės sąlygos“. Arba, kaip teigė šaltinis, šiuo metu ES diskutuojama dėl diskusijos apie misiją Ukrainoje. Lietuva aktyviai bando stumti šią idėją.
„Mes sakome taip: nieko nėra privaloma, bet kaip galimybė, kad mokymai vyktų ir Ukrainos teritorijoje, turi likti. Niekas šalių neverčia to daryti Ukrainoje, tačiau pačiame mandate turime įrašyti, kad mokymai gali vykti ne tik Vakaruose, bet ir arčiau Ukrainos sienų, ir pačioje Ukrainoje, nes tai yra efektyviau, greičiau, su ta ginkluote, kurią naudoja ukrainiečiai, ir pan. Mano požiūriu, tai yra sveiko proto klausimas“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį teigė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Kad jų šalys pozityviai nusiteikusios šiuo klausimu, patvirtino ir Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė, ir dar keli politikai.
„Vienu ar kitu būdu Ukraina gali būti panaudota tokiu reikalu, bet svarbiausia vienybė ES viduje dėl to bei reikia įvertinti karines ir politines aplinkybes, bet mes neatmetame tokios galimybės“, – penktadienį Briuselyje kalbėjo ir Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis teigė, kad svarstoma apie koordinacinio centro įkūrimą Kyjive, bet „nėra sutarimo mokyti ukrainiečių karius Ukrainos žemėje su europiečių instruktoriais“. Į klausimą, kokia jo paties asmeninė nuomonė dėl to, J. Borrellis atsakė rodydamas į gynybos ministrų susitikimo kambarį: „Prieš tai noriu išklausyti kolegų.“
Didžiausia ES šalis Vokietija nepalaiko šios idėjos, nes tradiciškai baiminasi, kad tai padidintų įtampą su Rusija ir keltų pavojų Vakarų instruktoriams. Apie tai kalbama ir minėtame dokumente: „Labai tikėtina, kad Rusija ES karinį buvimą Ukrainos teritorijoje suprastų kaip provokaciją.“
Prancūzijos pozicija šiuo klausimu prieštaringa, sako diplomatai. Viena vertus, Paryžius inicijavo „diskusiją dėl diskusijos apie misiją Ukrainoje“, o dabar netikėtai atsitraukė ir paliko Lietuvą vieną.
„Kalbame ne apie tai, kad taip įvyks, o kalbame, kad pasiliekime tokią galimybę, tiesiog teorinę. Neuždarykime durų“, – Lietuvos argumentą pakartojo L. Kasčiūnas.
Prašymą apmokyti karius Ukrainoje pateikė Kyjivas, nes tai yra greičiau, ekonomiškiau ir logistiškai lengviau. Iki šiol ES kariniai mokymai daugiausia vyko Lenkijoje ir Vokietijoje – apmokyta apie 60 tūkst. ukrainiečių.
