„Politinė valia įgyvendinti naujas sankcijas (Rusijai – IQ past.) yra ir tie politiniai sprendimai išvirs nebūtinai tik su mano minėtais energetiniais dalykais“, – pareiškė į Prancūzijoje vykstančią neformalią Europos Vadovų Tarybą (EVT) ketvirtadienį vakarop atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda, bet paminėjo kad šiame susitikime konkrečių sprendimų dėl sankcijų nebus priimta. Abejotina, ar iš vis ką nors ES lyderiams pavyks nuspręsti.
Į prie Paryžiaus esančius garsiuosius Versalio rūmus susirinkę ES vadovai, visų pirma, tradiciškai susitiks su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola. Tada prasidės pirmoji sesija, kurios tema – gynyba ir energetinis saugumas. Iki Rusijos agresijos planuota, kad Europos gynyba turėjo tapti šios neformalios EVT vinimi. ES pirmininkaujanti Prancūzija labai aktyviai pasisako už vadinamąją „strateginę autonomiją“.
Bet kokiu atveju turėtų būti paminėtas šiuo metu baigiamas ruošti ir kovo mėnesį planuojamas patvirtinti ES „Strateginis kompasas“, kuris apibrėš ES gynybos politikos kryptį, konkrečius veiklos tikslus, krizių valdymą, atsparumo didinimą, pajėgumų vystymą, karinį bendradarbiavimą ir t. t. Lietuva linkusi skeptiškai vertinti ES strateginės autonomijos idėjas ir pasisako už glaudesnio transatlantinio ryšio išlaikymą.
Laukiama diskusijų ir apie Europos taikos priemonę, iš kurios 500 mln. eurų skirta Ukrainai įsigyti įrangai ir atsargoms, įskaitant pirmą kartą mirtinąją įrangą. Dalis šalių nori didinti šį fondą.
Energetinio saugumo diskusijoje didžiausias dėmesys – ES priklausomybei nuo Rusijos išteklių. Nors daugiau nei 100 Europos Parlamento narių iš įvairių frakcijų ir politinių grupių pasirašė atvirą laišką dėl visiško naftos ir dujų importo iš Rusijos embargo, tokių sprendimų nesitikima dėl Vokietijos ir kitų šalių narių pasipriešinimo. Pietinės ES šalys taip pat prašo imtis priemonių, kad būtų sumažintas energetikos kainų augimas.
Prabangios ES lyderių vakarienės, kurios metu turėtų būti patiekti Prancūzijos virtuvės skanėstai, o iš visų dalyvių bus atimti telefonai ir kita išmanioji įranga, tema – Ukraina. Tikimasi diskusijų dėl Ukrainos pateikto prašymo įstoti į ES. Lietuva – viena iš nedaugelio, kuri palaiko tokią idėją ir siūlo sutrumpinti Kijevo kelionę į ES.
Tačiau ir vėlgi kažkokių esminių sprendimų nesitikima. Tiesa, po susitikimo planuojama priimti Versalio deklaraciją ir pareiškimą dėl Ukrainos. Bet vietoj kažkokių konkrečių pareiškimų Kijevas išgirs pažadus „dar labiau sustiprinti mūsų ryšius ir pagilinti partnerystę“. Kaip įtakingam leidiniui Politico.eu teigė vienas ES diplomatų, „bandoma rasti būdą, kaip pasakyti „ne“ Ukrainos narystei ES“.
Rytinė penktadienio neformalios EVT sesija bus skirta ekonomikos ir finansiniams reikalams aptarti (pvz., maisto tiekimo užtikrinimas, infliacija), tačiau joje prezidentas G. Nausėda nedalyvaus, nes grįš į Lietuvą dalyvauti Kovo 11-osios minėjime. G. Nausėdą pavaduos Danijos premjerė Mette Frederiksen.