Antrąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Estija neketina trukdyti deryboms dėl „Nord Stream 2“, nors yra nusiteikusi kritiškai projekto atžvilgiu, pareiškė Estijos ambasadorius Rusijoje.

„Net jei Estija ir neįžvelgia sau jokios ekonominės ar kitokios naudos iš šio projekto, ji, kaip ES pirmininkaujanti šalis, pasiryžusi elgtis konstruktyviai, kad Europos Komisija savo darbą galėtų atlikti kuo efektyviau“, – interviu agentūrai „Interfax“ sakė Artis Hilpusas. Diplomatas kalbėjo, jog Estijai svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi visų Europos energetinės sąjungos principų. „Pirmininkaujančios šalies vaidmuo – palengvinti šių aptarinėjimų procesą, kad Europos Komisija gautų mandatą tokioms deryboms“, – sakė ambasadorius. A.Hilpusas pabrėžė, jog valstybės lygiu Estija „Nord Stream“ plėtros projektą vertina skeptiškai, nes nemano, kad jis yra būtinas. „Mūsų nuomone, šis projektas ne tik kad neskatina dujų tiekimo Europai diversifikavimo, bet ir stiprina priklausomybę nuo vieno tiekėjo“, – akcentavo Estijos ambasadorius Rusijoje.

„Mūsų nuomone, šis projektas ne tik kad neskatina dujų tiekimo Europai diversifikavimo, bet ir stiprina priklausomybę nuo vieno tiekėjo“, – akcentavo Estijos ambasadorius Rusijoje.

Taip pat Estija teigia, jog šio projekto įgyvendinimas gali sukelti dujų tiekimo į Ukrainą ir tranzito į Vidurio Europą problemų. 1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos pradėjo veikti prieš daugiau nei penkerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Dvi papildomas dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti 2018-ųjų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos. „Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lenkijos, Danijos, Lietuvos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Europos Komisija dėl projekto dvejoja, ne kartą atvirai reiškė abejones dėl jo suderinamumo su ES energetinio saugumo strategija. Prieš mėnesį Europos Komisija kreipėsi į ES Tarybą su prašymu suteikti jai įgaliojimus derėtis su Rusija dėl pagrindinių „Nord Stream 2“ projekto funkcionavimo principų – dujotiekis turės būti eksploatuojamas vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais, užtikrinant tinkamą priežiūros lygį, atitikti pagrindinius tarptautinės ir ES energetikos teisės principus. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.