Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


ATSAKAS AGRESOREI
ES pirmininkauti pradėjusi Švedija nemano, kad „sankcijos Rusijai pasiekė lubas“
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Stokholmo (Švedija)
BNS
Virginijus Sinkevičius.

Nepaisant komisaro Virginijaus Sinkevičiaus teiginių, kad „sankcijos Rusijai pasiekė lubas“, nuo sausio pusmečio pirmininkavimą ES pradėjusi Švedija planuoja pažadinti tiek Europos Komisiją, tiek šalis nares iš metų sandūros švenčių pagirių ir pradėti svarstyti naujas ribojimo priemones Rusijai.

Švedai tikina, kad jų dienotvarkėje pagrindinis vaidmuo teks Ukrainai, o vienas iš būdų sustabdyti agresiją – tolesnių ribojimo priemonių Maskvai taikymas, todėl jau dabar ragina pradėti diskusijas apie 10-ąjį ES sankcijų Rusijai taikymą.

Kaip trečiadienį Briuselio žurnalistams, atvykusiems į Stokholmą, teigė aukštas Švedijos pareigūnas, jo šalies ES pirmininkavimo prioritetas – naujas ES sankcijų paketas Rusijai. Pasak jo, liko daug sričių, kurioms jos galėtų būti taikomos: „tai ir industrijai, ir tam tikrų komponentų tiekimas bei jau priimtų sankcijų skylių užkaišymas“.

„Turime pradėti diskusijas dėl 10-ojo sankcijų Rusijai paketo“, – kalbėjo jis.

Pirmininkavimo dienotvarkę Briuselio žurnalistams Stokholme pristatęs Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas irgi teigė, kad tarp pagrindinių keturių prioritetų svarbiausią vaidmenį užima Ukraina.

„Neseniai per „Zoom“ labai gerai pabendravau su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Svarbiausia tema – pirmininkavimas ES, bet, žinoma, aptarėme ir dvišalius santykius, tarp kurių žiemos paramos paketas, į kurį įeina ginkluotė. Patvirtinau, kad mes norime padaryti daugiau, kartu veikdami su partneriais“, – teigė Švedijos ministras pirmininkas.

Mums reikia išsiaiškinti, kaip toliau padidinti kolektyvinį spaudimą Rusijai, kad būtų baigtas šis karas, ši agresija prieš Ukrainą ir būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas, todėl Švedija pasiruošusi toliau eiti su sankcijomis.

Vėliau trečiadienį kalbėjęs užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas pripažino, kad „Rusijos neteisėta agresija prieš Ukrainą paveiks visas mūsų ES pirmininkavimo sritis“, ir Švedija toliau pasiryžusi už finansinę, karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Gynybos ministras Pålas Jonsonas taip pat teigė, kad „Ukraina yra Švedijos pirmininkavimo ES dienotvarkės viršūnėje, kartu didinant ir plečiant spaudimą Rusijai, be kita ko, ir per sankcijas“.

Anot užsienio reikalų ministro T. Billströmo, sankcijos Rusijai yra viena iš ES paramos Ukrainai išraiškų.

„Kartu su parama Ukrainai sankcijos yra geriausias būdas padėti Ukrainai laimėti šį karą. Mes sveikiname ribojamų priemonių prieš Rusiją, tarp kurių – 9-asis sankcijų paketas bei rusiškos naftos kainų lubos, nustatymą. Mums reikia išsiaiškinti, kaip toliau padidinti kolektyvinį spaudimą Rusijai, kad būtų baigtas šis karas, ši agresija prieš Ukrainą ir būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas, todėl Švedija pasiruošusi toliau eiti su sankcijomis“, – tvirtino jis.

Sankcijų pasiūlymus po pokalbių su valstybėmis narėmis teikia Europos Komisija, o vėliau visos ES šalys turi joms pritarti. Gruodžio viduryje ES sutarė dėl 9-ojo sankcijų Rusijai paketo, kuris po derybų buvo sušvelnintas ir net pritaikytos „leidžiančios nuokrypį nuostatos“, todėl sulaukė ir Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kritikos.

Sweden2023.eu
Pålas Jonsonas ir Tobiasas Billströmas.

Tačiau prieš pat Kalėdas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras V. Sinkevičius pareiškė, kad ES sankcijos Rusijai pasiekė lubas, nieko naujo nebesugalvojama, o dabar svarbiausia jas įgyvendinti.

„Seniai sakiau, kad sankcijos pasiekė savo lubas ir kokių nors naujovių, inovacijų tose sankcijose būti negali, – „Žinių radijui“ sakė jis, bet pridūrė: – Dabar turbūt svarbiausia yra įgyvendinti tai, kas yra priimta, užtikrinti, kad Rusija neapeidinėtų sankcijų per kitas kaimynines valstybes. Tai darys didžiausią spaudimą Rusijai.“

Lietuvos, Lenkijos ir kitų Baltijos šalių diplomatai nesutiktų su tuo, kad „inovacijų tose sankcijose būti negali“, nes daug jų pasiūlymų nebuvo įgyvendinta arba dėl kompromiso derybų metu išbraukta. Dabar, pirmininkaujant Švedijai, kai kurie sankcijų pasiūlymai gali vėl atsidurti ant derybų stalo. Vasario 24 d. bus metai nuo Rusijos agresijos pradžios, ir tai gali būti puiki proga priimti 10-ąjį sankcijų Rusijai paketą.

Be Ukrainos, Švedijos premjeras U. Kristerssonas įvardijo šiuos pirmininkavimo ES prioritetus: bloko konkurencingumo didinimas, žalioji ir energetikos transformacija bei demokratija ir teisės viršenybė.

„Žalesnė, saugesnė ir laisvesnė Europa! Toks yra mūsų pirmininkavimo šūkis“, – žurnalistams teigė jis.

2023 01 12 06:40
Spausdinti