PixabayPo metų sąlyginio sąstingio, ES pirmininkavimą perėmus Lenkijai, Briuselis kalba apie rimtą smūgį Rusijai sankcijų pavidalu. Lietuva – avangarde, bet koją tradiciškai gali pakišti Kremliui karštus jausmus demonstruojančios Vengrija ir Slovakija bei už jų besislepiančios ekonominių interesų turinčios didžiosios ES valstybės.
Dar 2024 m. pabaigoje, pirmininkavimo ES išvakarėse, Lenkijos diplomatai kaip vieną pagrindinių prioritetų įvardijo naują sankcijų paketą Rusijai ir teigė, kad sieks tai įgyvendinti kuo greičiau. Tiesa, tuomet pirmininkavusi Vengrija praleido 15-ąjį sankcijų paketą Rusijai, bet jis buvo gan smarkiai „iškastruotas“.
Į sankcijas esame įtraukę 79 laivus, tačiau tai yra tik 79 iš 600. Remiantis kai kuriais skaičiavimas, eksploatuojama tūkstantis „šešėlinių“ laivų.
„Į sankcijas esame įtraukę 79 laivus, tačiau tai yra tik 79 iš 600. Remiantis kai kuriais skaičiavimas, eksploatuojama tūkstantis „šešėlinių“ laivų. Tai rodo, kad mūsų sankcijos nėra pakankamai efektyvios, ir turime stiprinti pastangas atsispirti spaudimui iš Rusijos“, – antradienį teigė Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie metų pabaigoje priimtą 15-ąjį ES sankcijų paketą Rusijai, kuriame, be kita ko, taikomi ribojimai Rusijos šešėliniam laivynui.
Pirmadienį pranešta, kad dešimt ES šalių, tarp kurių ir Lietuva, paragino atimti iš Rusijos milijardus eurų, kuriais ji finansuoja savo karą Ukrainoje, sugriežtinant Maskvos iškastinio kuro, ypač suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), eksporto apribojimus ir galimybes gauti užsienio finansavimą. Jos pabrėžė, kad nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo visa apimančią agresiją prieš Ukrainą, Maskva uždirbo 200 mlrd. eurų iš iškastinio kuro pardavimo ES, o suskystintųjų gamtinių dujų importas iš Rusijos 2024 m. pirmą pusmetį padidėjo 11 proc.
Pasak Politico.eu, siūlomos priemonės taip pat apima naujus draudimus importuoti metalus, pavyzdžiui, aliuminį, iš Rusijos, mažinti priklausomybę nuo rusiško branduolinio kuro, supaprastinti ir teisiškai pagrįsti patikrinimus pasienyje ir taikyti sankcijas trečiųjų šalių finansų įstaigoms, kurios leidžia Maskvai apeiti Vakarų bankininkystės taisykles. Kriptovaliutų apribojimai yra dar viena sritis, apie kurią užsimenama.
Jau ruošiamas 16-asis ES sankcijų paketas Rusijai, kuriame būtent ir būtų įvestas embargas Rusijos SGD ir aliuminio tiekimui, taip pat apribojimai dešimtims šešėlinių laivų ir atjungti nauji rusų bankai nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.
Naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi Europos diplomatais, pranešė, kad jau ruošiamas 16-asis ES sankcijų paketas Rusijai, kuriame būtent ir būtų įvestas embargas Rusijos SGD ir aliuminio tiekimui, taip pat apribojimai dešimtims šešėlinių laivų ir atjungti nauji rusų bankai nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT. Šaltiniai teigė, kad SGD tiekimo nutraukimas gali būti įgyvendinamas etapais pagal veiksmų planą, kurį kitą mėnesį pateiks Europos Komisija.
ES tikisi iki vasario 24 d., kai sueis treji metai nuo agresijos prieš Ukrainą pradžios, priimti 16-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Vis dėlto šias ambicijas gali sužlugdyti prorusiškos Vengrija ir Slovakija (pastaroji įsivėlė į konfliktą su Kyjivu dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą). Taip pat pagrindinės rusiškų SGD importuotojos ES yra Ispanija, Belgija ir Prancūzija, nors ir kalbama, kad jos nedrįs blokuoti sankcijų pasiūlymo. Be to, klausimų kelia miglota būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija.
Kita vertus, šešios ES šalys pirmadienį paragino Europos Komisiją sumažinti 60 JAV dolerių už barelį kainos viršutinę ribą, kurią Didžiojo septyneto (G 7) šalys nustatė Rusijos naftai, teigdamos, kad tai sumažintų Maskvos pajamas tęsti karą Ukrainoje ir kartu nesukeltų rinkos šoko.
„Manome, kad dabar atėjo laikas dar labiau padidinti mūsų sankcijų poveikį sumažinant G 7 nustatytą naftos kainų viršutinę ribą“, – „Reuters“ cituoja laišką Europos Komisijai, kurį pasirašė Lietuva, Švedija, Danija, Suomija, Latvija ir Estija.
G 7 kainų viršutinė riba buvo nustatyta 60 JAV dolerių už barelį rusiškos naftos, o naftos produktų – ne daugiau kaip 100 dolerių už barelį aukščiausios rūšies naftos produktų. Dabar svarstomos įvairios galimybės – nuo visiško draudimo tvarkyti rusišką žaliavą iki kainos ribos sumažinimo nuo dabartinių 60 dolerių iki maždaug 40 dolerių.
„Aš tikrai spaudžiu, kad ši riba būtų sumažinta, nes ji turi aiškų poveikį, – „Bloomberg“ interviu antradienį palaikė Lietuvos ir bendraminčių pasiūlymą palaikė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. – Rusija susiduria su sunkumais, nes jos nacionalinis fondas yra išsekęs ir ji negauna tokių pajamų, kokias gaudavo iš naftos ir dujų. Tačiau vis dar yra erdvės, kuria galime pasinaudoti. Tikrai šalys turi tai aptarti.“
Ji taip pat teigė, kad „nuolat dirbame ties naujais sankcijų paketais“.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas 183 naftą gabenantiems laivams, Rusijos naftos prekiautojams ir naftos telkinių paslaugų teikėjams, dviem didelėms Rusijos naftos bendrovėms – „Gazprom Neft“ ir „Surgutneftegaz“ – bei daugiau nei dvidešimčiai jų patronuojamųjų įmonių. Tai yra didžiausios sankcijos, kurios iki šiol buvo įvestos Rusijos energetikos sektoriui, žurnalistams sakė administracijos aukšto rango pareigūnai ir pabrėžė, jog tikisi, kad šios sankcijos Rusijos ekonomikai kas mėnesį kainuos milijardus JAV dolerių.
