ScanpixKetvirtadienį Europos Parlamentas (EP) balsuos, kad Europos Komisijos pasiūlyti skaitmeniniai žalieji pažymėjimai būtų svarstomi skubos tvarka. Vis dėlto tai nereiškia, kad liaudiškai kalbant ES skiepų pasai / žalieji pasai / sertifikatai jau netrukus įsigalios. Taip pat toli gražu negarantuoja, kad jie išgelbės europiečių vasaros atostogas.
Europarlamentas linkęs pritarti skubai
Trečiadienį po pietų EP buvo surengti debatai šiuo klausimu.
„Ar tas žaliasis pasas yra sprendimas? Galbūt. Bet tam reikia mokslinio pagrindimo. Jeigu nežinome, ar vakcinuotas žmogus negali užsikrėsti ar užkrėsti kitų, tai nežinau, kiek čia tos naudos“, – kalbėjo Philippe’as Lambertsas – vienas Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso lyderių. Pasak jo, kyla klausimų ir dėl duomenų, diskriminacijos bei pan., todėl esą negalima spręsti skubos tvarka.
Vis dėlto tikimasi, jog ketvirtadienį europarlamentarai patvirtins, kad skaitmeninių žaliųjų pažymėjimų klausimas būtų svarstomas skubos tvarka. Mat šią idėją aktyviai remia didžiausia EP politinė grupė – Europos liaudies partija, o ir kitų didžiųjų (socialistų, liberalų, konservatorių) atstovai trečiadienį per daug tam neprieštaravo.
„Aš pritariu tam. Pati idėja nėra naujas dalykas, mes apie tai diskutavome jau praeitą rudenį, dabar diskutuojame vėl. Man patinka Komisijos pasiūlymas, bet jis buvo truputį pavėluotas, o dabar mes kalbame apie pagreitintą procedūrą. Turėjome tą greitinimą daryti anksčiau“, – trečiadienį EP kalbėjo Europos liaudies partijos vadovas Manfredas Weberis.
„Manęs kol kas nepasiekė nuomonės, kad kas nors aršiai priešintųsi. Bet nuo pat idėjos svarstymo pradžios būdavo iškeliama abejonė, ar ne per daug asmens duomenų naudojama, t. y. privatumo klausimas. Dabar Komisija tvirtina, kad privatumas nėra pažeidžiamas“, – Alfa.lt antradienį sakė EP narys iš Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Liudas Mažylis.
Jis taip pat pažymėjo, kad skaitmeniniai žalieji pasai neturėtų diskriminuoti jo neturinčių.
„Dokumentas nediskriminuotų nieko, o tarnautų greitesniam žmonių judėjimo tarp ES valstybių užtikrinimui. Tai techniškai ir kokybiškai palengvintų keliones ir leistų išvengti perteklinių tyrimų (pvz., nereiktų papildomų testų). Tai atneštų daugiau tvarkos, daugiau paprastumo“, – kalbėjo L. Mažylis ir pridūrė, kad „jei žmogus neturės žaliojo paso, tai jam bus taikoma bendra tvarka, kokia taikoma ir dabar“.
Aš visą laiką buvau už tai, bet jau šiandien mūsų paštai užsikimšo visokių organizacijų, buitiškai kalbant „antivakserių“, reikalavimais.
„Antivakseriai“ nesnaudžia
Skubos taikymas skaitmeninių žaliųjų pasų klausimui iš esmės EP procedūrų nepakeis, šiai temai tik bus skiriama pirmenybė. Pasak europarlamentarės, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto narės Rasos Juknevičienės, jos komitetas skiepų pasų klausimą turėtų svarstyti balandžio mėnesį.
„Aš visą laiką buvau už tai, bet jau šiandien mūsų paštai užsikimšo visokių organizacijų, buitiškai kalbant „antivakserių“, reikalavimais“, – antradienį Alfa.lt teigė R. Juknevičienė bei pridūrė, kad dar daug dalykų priklauso nuo konkrečių detalių.
Pagal optimistinį Europos Komisijos planą jau birželį skaitmeniniai žalieji pažymėjimai turėtų įsigalioti ir palengvinti keliavimą ES šalyse: esą po svarstymo LIBE komitete ir tam tikrų pakeitimų Komisijos pasiūlyme, balandžio mėnesį dėl to balsuoti turėtų visas EP, tada vyks derybos su Europos Taryba ir birželį galutinis balsavimas Europarlamente, po kurio teisinės nuostatos įsigalios.
„Sputnik V“ – būti ar nebūti?
Skaitmeniniai žalieji pažymėjimai bus viena iš temų ir nuotoliniame Europos Tarybos Vadovų vaizdo susitikime, kuris vyks ketvirtadienį ir penktadienį. Regis, dauguma ES šalių pritaria tam ir net patys anksčiau pareikalavo, kad Komisija sukurtų tokius ES skiepų pasus.
Vis dėlto išlieka nesutarimų dėl detalių. Tarkime, pagal Komisijos pasiūlymą skaitmeniniuose žaliuosiuose pažymėjimuose gali būti pripažįstamos net Europos vaistų agentūros nepripažintos vakcinos – kinų „Sinopharm“ ar rusiška „Sputnik V“, kurias naudoja kai kurios ES šalys. Tai labai patinka Graikijai, Kiprui ir kitoms turistų iš Rusijos bei kitų ne Sąjungos valstybių išsiilgusioms ES šalims.
Tačiau Lietuva, kuri rusišką „Sputnik V“ vadina Rusijos hibridinio karo dalimi, šiuo požiūriu turi kitą nuomonę. Antradienį dalyvaudamas ES Bendrųjų reikalų tarybos ministrų vaizdo konferencijoje, skirtoje pasiruošti Europos Vadovų Tarybos susitikimui, Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, kad Lietuva palaiko Komisijos pasiūlymą dėl skaitmeninio žaliojo pažymėjimo sukūrimo, bet „sertifikatai turėtų apimti tik Europos vaistų agentūros patvirtintas vakcinas“.
Lietuva, kuri rusišką „Sputnik V“ vadina Rusijos hibridinio karo dalimi, pabrėžė, kad sertifikatai turėtų apimti tik Europos vaistų agentūros patvirtintas vakcinas.
Darbai pradedami ir Lietuvoje
Beje, Lietuva jau ėmėsi įgyvendinti skiepų pasų projektą. Imuniteto pažymėjimą Lietuvoje kurs Registrų centras. Kaip BNS antradienį sakė Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė, paciento duomenys apie skiepą, persirgimą ar neigiamą COVID-19 testą iš e. sveikatos bus užkoduojami QR kode. Į bendrą ES sistemą, kurią įsipareigojo sukurti Europos Komisija, bus siunčiamas viešas šifravimo raktas, galintis atrakinti informaciją, kurią QR kode saugo privatus raktas. Tai kontrolę vykdantiems asmenims leis patikimai patikrinti QR koduose esančią informaciją apie keliautoją.
Skaitmeniniame žaliajame pažymėjime bus fiksuoti 3 galimi variantai: ar žmogus pasiskiepijo; ar žmogus atliko COVID-19 testą arba ar persirgo koronavirusine infekcija. Komisija numato, kad pažymėjimas bus galimas tiek elektronine (mobilia – taip pat), tiek popierine forma. Jis bus dviejų kalbų – išdavusios valstybės ir anglų kalbomis. Dokumentas turėtų būti išduodamas nemokamai.
Jame taip pat bus nurodomi asmens vardas, pavardė, gimimo data, valstybė, kuri išdavė; vakcinos pavadinimas, jos gamintojas ir jos dozių skaičius ir laikas. Arba testo tipas, atlikimo laikas, testavimo centro pavadinimas ir testo rezultatai. Arba kada fiksuotas užsikrėtimas, pasveikimo data, galiojimo laikas.
„Skaitmeninis žaliasis pažymėjimas – europinis būdas užtikrinti, kad ES piliečiai ir jų šeimos nariai šią vasarą galėtų keliauti saugiai ir kuo laisviau“, – Komisijos pranešime praėjusią savaitę cituotas už teisingumą atsakingas Komisijos narys Didier Reyndersas.
Man neramu, kad šią vasarą dar masinių kelionių, deja, dėl viruso atmainų, kurių plitimas dabar yra stebimas, nebus.
„Vasarą dar masinių kelionių nebus“
Kita vertus, net jei ES institucijoms vis dėlto pavyks rasti vienokį ar kitokį kompromisą, tai nereiškia, kad skaitmeniniai žalieji pažymėjimai taps raktu į laisvę – nevaržomas vasaros keliones po ES. Ypač turint omenyje, kad dėl COVID-19 atmainų situacija daugelyje ES valstybių blogėja ir šalys grįžta prie labai griežto karantino.
„Kitas dalykas, kad per daug sureikšminamas žaliasis pažymėjimas. Tai bus tik viena iš priemonių, kad žmogus galėtų išvengti vienokios ar kitokios patikros. Bet valstybių situacija yra kintanti, nevienoda ir priemonės nuo COVID-19 yra nevienodo griežtumo. Bet pandemijai ir visam kitam procesui šis žaliasis pasas neturės įtakos, kol nebus paskiepyta du trečdaliai ar 70 proc. populiacijos. Tada tokio sertifikato buvimas jau smarkiai keistų situaciją“, – kalbėjo europarlamentaras L. Mažylis.
Panaši situacija buvo ir praėjusiais metais, kai tikėtasi, kad išmaniosios programėlės, galinčios fiksuoti kontaktus su užsikrėtusiaisiais, išgelbės vasaros atostogas. Tuomet Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad vasaros sezonui reikės ieškoti „išmanių“ sprendimų, o EP skambėjo audringos diskusijos dėl išmaniųjų programėlių santykio su duomenimis ir privatumu.
Kaip galima konstatuoti dabar, išmaniosios programėlės europiečiams neužtikrino didelių galimybių atostogauti praėjusią vasarą bei neužkirto kelio nei antrajai, nei dabar vykstančiai trečiajai koronaviruso bangai.
„Man neramu, kad šią vasarą dar masinių kelionių, deja, dėl viruso atmainų, kurių plitimas dabar yra stebimas, nebus“, – pesimizmo neslėpė L. Mažylis.
