ES TarybaES lyderiai ketvirtadienį Briuselyje sutarė dėl Europos Komisijos „ReArm Europe“ („Perginkluoti Europą“) plano. Lietuvos atstovai neslepia džiaugsmo dėl to, nes tai turėtų padėti pasiekti 5–6 proc. BVP gynybai. Vis dėlto lieka klausimas dėl kitų ES šalių pasiryžimo stiprinti gynybą.
„Be abejo, pažymėjau, kad ne tik pats planas yra priimtinas pagal turinį, bet ir labai laiku, nes Lietuva yra viena iš ambicingiausių ES narių dėl gynybos išlaidų finansavimo didinimo, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvavęs neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime. – Didesnio fiskalinių taisyklių lankstumo užtikrinimas tam, kad gynybos išlaidos būtų traktuojamos skirtingai nei kitos išlaidos ir nesudarytų sąlygų pradėti biudžeto viršijimo procedūras – tai yra labai svarbu ir mes tuo tikrai pasinaudosime, neabejoju tuo.“
Prezidentas kalbėjo apie Europos Komisijos pasiūlymą leisti padidinti biudžeto deficitą 1,5 proc. BVP, jei šie pinigai bus skirti gynybai stiprinti. Pasak G. Nausėdos, dar prieš kelerius metus tokie Lenkijos ir Baltijos šalių raginimai nebuvo girdimi: „Ir šiandien mes matome, kad viskas pasikeitė totaliai (...). Aš tuo džiaugiuosi. Aš matau, kad Europa, kai reikia, gali peržengti visokias raudonas linijas, tiek tas, kurias nupaišė ant asfalto, tiek tas, kurias nupaišė galvoje. Būtent dabar yra toks metas, kai turime peržengti tas raudonas linijas.“
Ketvirtadienį taip pat Briuselyje apsilankęs, bet EVT nedalyvavęs premjeras Gintautas Paluckas irgi tvirtino, kad biudžeto deficito taisyklių pakeitimai yra labai svarbu, nes Lietuvos biudžeto deficitas yra 3 proc., kaip numato Mastrichto kriterijai, bet jeigu bus papildomos išlaidos gynybai, reikės tą biudžeto deficitą didinti. Premjeras taip pat teigė, kad Lietuva, tikėtina, pasinaudos dar viena Komisijos pasiūlyta priemone – skolinsis gynybai iš planuojamo sukurti 150 mlrd. eurų fondo.
„Svarbu, kokiomis sąlygomis galima skolintis, ir čia, matyt, ES skolintųsi šiek tiek pigiau nei Lietuva“, – teigė jis ir pridūrė, kad trečiasis Komisijos pasiūlytas gynybos stiprinimo plano punktas – sanglaudos pinigų panaudojimas gynybai – „yra mažai aktualus, nes jie jau paskirstyti“ Lietuvoje.
Prezidentas G. Nausėda atkreipė dėmesį į dar vieną Komisijos pasiūlymą įtraukti Europos investicijų banką (EIB) ir privatų kapitalą į gynybos investicijas: „EIB mandato išplėtimas suteikia galimybes ypač karinės infrastruktūros finansavimui pagreitinti. Jeigu mes nutraukiame pinigus iš ten, juos galime panaudoti patiems ginklams įsigyti.“ Be to, „bankai, kurie dirba su EIB, irgi lygiagrečiai gali imti keisti savo politikas gynybos pramonės atžvilgiu matydami, kad EIB savo strategiją keičia“.
„Visi šie tikslai nukreipti į tai, kad su Europos Komisijos pagalba atveriamos papildomos galimybės, ir tai tikrai leis visoms valstybėms, kurios siekia padidinti gynybos finansavimą, padaryti žingsnį į priekį“, – apibendrino prezidentas.
Ministras pirmininkas G. Paluckas užsiminė, kad norėtų ne tik paskolų, bet ir subsidijų: „Be abejo, žiūrint į tolesnę perspektyvą būtų gerai, kad tam tikra parama per ES fondus atsirastų – taip vadinami grantai, subsidijos, o dabar visa ši parama yra pačių valstybių skolinimasis. Europa pinigų neduoda.“
Apie tai kalbėjo ir kai kurie kiti ES lyderiai, kaip Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas.
Dėl to, kad Lietuva ir kitos rytinės ES šalys, kurios ribojasi su Rusija, pasinaudos Komisijos planu ir skolinsis gynybai, kyla mažai abejonių, tačiau ar tai darys pietinės ir neutralios valstybės narės? Ketvirtadienį Europos Parlamento biuro Lietuvoje surengtoje nuotolinėje konferencijoje apie tai kalbėjo ir europarlamentarai iš Lietuvos.
„Tai lieka valstybių narių nuožiūra, ir nėra jokios garantijos, kad 650 mlrd. bus tikrai investuoti. Tik sudaromos valstybėms palankesnės sąlygos, bet politinės valios klausimas individualių valstybių narių niekur nedingsta. Ir klausimas, ar mes visų valstybių narių lygiu pasieksime šį tikslą ir tokį finansavimo padidinimą. (...) Tai niekaip neįpareigoja valstybių narių. Dėl Lietuvos neturėčiau abejonių, bet dėl kitų valstybių iš pietų ar nebūtinai (tarkime, Austrija, kai kurios kitos), aš tikrai abejoju, ar jos šia galimybe pasinaudos. Toks netolygumas vykdant Europos gynybos politiką tikrai išliks“, – kalbėjo Dainius Žalimas.
Jam pritarė ir kolegė Europos Parlamente Rasa Juknevičienė: „Dėl to, kad ne visos valstybės puls skolintis ir ginkluotis – taip, toks pavojus yra, to dokumente nėra apibrėžta, ir čia vienas klausimų, kurį ir Lietuva turėtų kelti labai aiškiai. Čia mano žinutė ir prezidentui, kuris atstovaują EVT, jo reikia klausti (...) dėl tam tikrų paskatinimų. Turi būti sukurta paskatų sistema, kad valstybės norėtų ir galėtų skolintis.“
Pasak premjero G. Palucko, jis kalbasi su kitais ministrais pirmininkais, kad gynyba – tai solidarus ES reikalas, o ne tik rytinio flango galvos skausmas: „Jeigu kas nors nutiktų Europai, tai sureaguotų viskas – ir finansų rinkos, ir ekonomikos, o jie tikrai pajustų tą poveikį, nors kartais atrodo, kad karo dundesiai yra toli. Tos diskusijos yra vienintelis būdas suartinti pozicijas.“
