PexelsES pastangos iki 2040 m. pasiekti, kad Senasis žemynas įgytų „nerūkančio“ statusą, kelia vis didesnį pesimizmą. Būtent šia tema vasario pradžioje Europos Parlamente (EP) buvo surengta diskusija „Kaip Švedija metė rūkyti?“, kurioje dalyvavo politikai, mokslininkai ir medikai.
Ambicingi planai nepasiekiami?
Diskusiją po didžiausios Europos liaudies partijos skėčiu surengė jos atstovas EP iš Italijos Flavio Tosi.
„Rūkymas atsakingas už 700 tūkst. mirčių Europoje per metus. Todėl prevencija yra pagrindinis prioritetas ES ir šalims narėms. Europos tikslas, kuris nurodytas kovos su vėžiu programoje, yra ambicingas – pasiekti nuo rūkymo laisvos statusą iki 2040 m., kad rastųsi karta be tabako, t. y. mažiau nei 5 proc. gyventojų rūkytų. Šiuo metu apie 25 proc. suaugusių europiečių rūko“, – kalbėjo jis.
Kartu europarlamentaras įvardijo Švedijos pavyzdį: „Kodėl ES rūkymo lygis yra 25 proc., o Švedija pernai pasiekė kovos su vėžiu tikslą – 5 proc., ir šešiolika metų anksčiau, nei planuota, tapo pirma laisva nuo rūkymo visuomene. Šie įspūdingi rezultatai turi didžiulį poveikį sveikatai, kuri ir yra mūsų pagrindinis tikslas. Vėžio atvejų Švedijoje yra 41 proc. mažiau nei kitose Europos šalyse. Mirčių nuo vėžio yra 38 proc. mažiau. Kaip tie rezultatai buvo pasiekti? Švedijos valdžia sistemiškai įgyvendino tabako žalos mažinimo politiką: rūkalius skatino arba mesti rūkyti, arba pereiti prie alternatyvų. Toks požiūris nulemia matomą progresą sveikatos sektoriuje.“
F. Tosi taip pat pabrėžė, kad sveikatos strategijos, kaip metimas rūkyti, turi būti moksliškai pagrįstos ir atliepti šiandienos iššūkius, taip pat turi būti užtikrinta individo laisvė pasirinkti gyvenimo būdą.
„Bet kokia intervencija turi užtikrinti individo laisvę pasirinkti savo gyvenimo būdą. Todėl svarbu surasti visuomenės sveikatos ir individo teisių pusiausvyrą. EP aiškiai pasakėme, kad bet kokios teisinės priemonės privalo būti paremtos rimtais moksliniais įrodymais, – kalbėjo jis ir priminė, kad EP lapkritį nepalaikė rezoliucijos, kurioje valstybės narės raginamos uždrausti rūkymą, kaitinamojo tabako vartojimą ar „garinimą“ restoranų lauko terasose, parkuose ir pan.: – Kiekvienas toks draudimas turi remtis moksliniais įrodymais, kurie turi būti toliau vykdomi, kaip sako ir Pasaulio sveikatos organizacija.“
Diskusijoje dalyvavęs Frankfurto taikomųjų mokslų universiteto socialinių mokslų priklausomybės tyrimų profesorius Heino Stöveris paminėjo kitą pavyzdį, į kurį būtų galima lygiuotis. Tai Didžioji Britanija, kurioje rūkalių sumažėjo iki 11–12 proc. ir kuri yra pakeliui į ES siekį sumažinti rūkalių skaičių iki 5 proc. iki 2040 m. Mat ten irgi aktyviai propaguojamos rūkymo alternatyvos.
Jo gimtojoje Vokietijoje rūko net 28 proc. gyventojų: „Daugybė žmonių toliau rūko nepaisydami visų švietimo iniciatyvų, visų informacinių pastangų, socialinių kontrolės priemonių. (...) Liko 15 metų, ir Vokietijoje niekas nežino, kaip galėtume pasiekti užsibrėžtą tikslą, nėra jokio tabako plano.“
Pasak profesoriaus, rūkymas Vokietijos visuomenei kainuoja maždaug 100 mlrd. eurų per metus.
Suprasti priklausomybę
„Mes žiūrime į Švediją ir Jungtinę Karalystę. Švedijoje nėra griežčiausias rūkymo reguliavimas ES, bet ką ji turi, tai alternatyvą – snusas (už lūpos dedamas tabakas – red. past.). Tai, mano požiūriu, labai bjaurus daiktas, bet jis labai paplitęs ten“, – teigė H. Stöveris.
Priklausomybės ligų specialistas tvirtino, kad egzistuoja visiškas nesupratimas dėl priklausomybių: priklausomybė, pasak jo, yra ilgalaikis procesas, ilgai užtrunka tapti priklausomam, taip pat ilgas procesas išeiti iš priklausomybės.
„Mes per pastaruosius 40 metų terapijos srityje sužinojome, kad išėjimas, kaip ir tapimas priklausomam, yra ilgas procesas su įvairiais trikdžiais. Mums reikia žmonėms pasiūlyti pirmą žingsnį, o abstinencija – tolimas tikslas, jei išties jis pasiekiamas, – aiškino H. Stöveris. – Todėl mums reikia pasiūlyti kažką tarp visiškos abstinencijos ir priklausomybės. Tai bandome daryti su žalos mažinimo produktais.“
EP narė iš Ispanijos Elena Nevado del Campo visiškai sutiko su tokia eksperto nuomone ir pasidalijo asmenine patirtimi: „Pati rūkiau ir ne kartą bandžiau mesti: nikotino pleistrai, terapija, net reabilitacijos centras – niekas nesuveikė. Jei ir mesdavau, tai tik 4–6 mėnesiams. Tačiau paskutinį kartą išbandžiau veipinimą ir jau ketverius metus nesurūkiau nė vienos cigaretės. Todėl manau, kad veipinimas yra puiki alternatyva rūkymui.“
Vėžio ligų specialistas profesorius Fabio Beatrice irgi pabrėžė, kad didžioji problema yra tai, jog mesti rūkyti sudėtinga. Dauguma rūkalių bandė mesti patys, bet nesėkmingai. Tyrimai rodo, kad 46 proc. nepavyksta mesti rūkyti.
„Dabartiniai pasiūlymai dėl rūkymo mažinimo yra paremti draudimais ir taisyklėmis (...). Vien Italijoje nuo rūkymo miršta 90 tūkst. žmonių kasmet. Ar esame tikri, kad tik draudimais galime kovoti su rūkymu? Mano nuomone, reikia galvoti alternatyvų. (...) Švedijos pavyzdys rodo, kad nerūkomas nikotinas gali išgelbėti daug gyvybių“, – teigė F. Beatrice ir pridūrė, jog 2024 m. tyrimas nustatė, kad Švedijos tabako politika išgelbėja 3 tūkst. gyvybių per metus.
Pasak jo, dabar Švedija sugebėjo ne tik nedrausti, bet skatinti per mokesčius atsisakyti rūkymo: cigaretė ten esą kainuoja 33 centus, o maišelis snuso – 0,25 cento.
„Turi būti surasta pusiausvyra tarp nerūkančių apsaugos ir politikos rūkalių, kurie rūko ir miršta, atžvilgiu“, – aiškino F. Beatrice.
Mokslo niekas neklauso
Anot jo, įvairūs tyrimai rodo, kad el. cigaretės 95 proc. mažiau nuodingos nei tradicinės cigaretės. Taip pat el. cigaretės yra veiksmingesnės nei vaistai nuo rūkymo.
„Naujausia studija, publikuota „Lancet“ žurnalo 2025 m. sausio numeryje, rodo, kad perėjimo prie el. cigarečių poveikis kvėpavimo takams trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu yra lygus tam, tarsi būtų mesta rūkyti, – pabrėžė profesorius ir galiausiai įvardijo ES problemą: – Nepanaudojimas mokslinės informacijos dėl žalos mažinimo priemonių trukdo mums pasiekti Europos kovos su vėžiu tikslus, kurie yra labai susiję su rūkymo mažinimu.“
Dėl mokslinio požiūrio jam pritarė ir Julio Ruadesas iš Ispanijos asmeninio naudojimo veipų asociacijos „Anesvap“: „Užuot padėjusi rūkaliams pereiti prie mažiau žalingų alternatyvų, vyriausybė tai apsunkina. Ir problema – ne mokslinių įrodymų nebuvimas, o tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija mūsų neklauso. Ji remia nikotino pleistrus, kitus vaistus nuo rūkymo, bet ne veipinimą. Nauji įstatymai didina kainą ir mažina nikotino kiekį alternatyviose produktuose, o tai rūkalius verčia grįžti prie cigarečių.“
„Baimė nėra sveika strategija. Politika turi remtis mokslu, o ne baime“, – tvirtino jis.
EP diskusijoje dalyvavęs kroatas Filipas Tokičius prisipažino, kad iki 2011 m. surūkydavo tris pakelius cigarečių per dieną, bet metė rūkyti padedamas el. cigarečių. Jis atkreipė dėmesį, kad, skirtingai nei rodo moksliniai tyrimai, žiniasklaidoje įsitvirtinęs stereotipas, jog alternatyvos yra labai kenksmingos. F. Tokičius sukritikavo skonių draudimą, kuris įsigali Europoje. Pasak jo, skoniai – svarbu, norint, kad rūkalius mestų tradicinio tabako vartojimą ir pereitų prie mažiau kenkiančių alternatyvų.
Panašiai kalbėjo ir Suely Castro, organizacijos „Quit like Sweden“ įkūrėja.
„Pasirinkimo, skonių ribojimai nepadeda ir nežinau nė vienos šalies, kuri uždraudė alternatyvas rūkymui, pasistūmėjo Švedijos, Naujosios Zelandijos pasiekimų kovoje su rūkymu linkme“, – aiškino ji ir pridūrė, kad draudimai turi ir kitą šalutinį, valstybei ir vartotojų sveikatai nenaudingą efektą – atsiranda kontrabandos problema.
Švedija – puikus pavyzdys ES
Diskusija, kurioje dalyvavo ir daugiau ekspertų bei EP narių, baigėsi dokumentinio filmo „Kaip Švedija metė rūkyti“ peržiūra (jį galima rasti „YouTube“ svetainėje).
Prieš tai keletą įžvalgų pateikė filmo kūrėjas ir organizacijos „We Are Innovation“ vadovas Federico Fernandezas: „Pasaulis su rūkymu kovoja jau labai ilgai ir visi bando naudoti tuos pačius įrankius, kai kada prievartinius, bet tai nepadeda. Manome, kad Švedija rado trūkstamą dalį šioje kovoje su rūkymu. Tai, kaip ir daugelyje kitų sričių, inovacijų galia. Švedija ne tik įgyvendina ES ir Pasaulio sveikatos organizacijos direktyvas, edukuoja visuomenę dėl rūkymo rizikų, bet kartu leidžia inovatyvius nikotino produktus. Jei negali mesti, gali pereiti prie produktų, kurie yra gerokai saugesni nei tradicinis tabako vartojimas, kad galiausiai visai atsisakytum nikotino.“
Švedija, F. Fernandezo teigimu, ėmėsi trigubos A inovacijų, t. y. inovatyvūs nikotino produktai (snusas, veipai, kaitinamasis tabakas, nikotino maišeliai) yra prieinami (accessible), priimtini (acceptable) ir įperkami (affordable).
„Tai, ką padarė Švedija, suveiks ir kitur. Tai nėra nieko ypatingo. (...) Kiekviena šalis gali nusikopijuoti ir įgyvendinti švedų pavyzdį“, – apibendrino F. Fernandezas ir pasidžiaugė, kad per mėnesį jo filmas įvairiose platformose surinko pusantro milijono peržiūrų.
