ScanpixES ministrai galutinai pritarė plataus masto šalių bloko migracijos ir prieglobsčio įstatymų reformai.
Reformą sudaro 10 teisės aktų, kuriems pritarė absoliuti dauguma ES valstybių narių. Tačiau Vengrija ir Lenkija balsavo prieš visą paketą, o tokios šalys, kaip Austrija ir Slovėnija nepritarė tam tikroms jo dalims.
Naujasis teisės aktas priimtas po audringų ne vienus metus trukusių debatų, o jį kritikuoja tiek tie, kurie nori, kad imigracijos mastas mažėtų, tiek aktyvistai, norintys, kad migrantams į ES patekti būtų lengviau.
Pagal naująjį įstatymą visos 27 ES šalys turės prisiimti atsakomybę už prieglobsčio prašymų tvarkymą, tačiau tuo pat metu jame griežtesnių taisyklių nustatoma ir prieglobsčio prašantiesiems.
Todėl įstatymą puola tiek tie, kurie nori, kad imigracijos mastas mažėtų, tiek aktyvistai, norintys, kad migrantams į ES patekti būtų lengviau.
Pastarųjų stovyklos nuomone, labiausiai ginčijama paketo dalis yra susijusi su centrų, kuriuose būtų laikomi pagalbos ieškantys asmenys, steigimu prie ES sienų – tokiuose centruose būtų skubos tvarka atliekami asmenų patikrinimai, o reikalavimų neatitinkantys prieglobsčio prašytojai būtų išsiųsti atgal. Laukdami sprendimo prieglobsčio prašytojai tokiuose centruose praleis iki 12 savaičių.
Kita vertus, ES valstybės narės, kuriose stebimas ryškus prieglobsčio prašymų šuolis, gali prašyti prieglobsčio prašytojus paskirstyti po kitas ES šalis.
Perkėlimo mechanizmas sulaukė vadovų, mėginančių sumažinti į jų šalis patenkančių migrantų skaičių, pasipriešinimo – tarp tokių vadovų yra ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, taip pat Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, kurie retai kada pritaria visuotinei nuomonei per svarbius ES politinius debatus.
Dabar valstybės narės turės per dvejus metus parengti pasienyje galiosiančias tvarkas, pagal kurias tam tikri prieglobsčio prašytojai bus sulaikomi, kol bus patikrinti jų duomenys, o reikalavimų neatitinkantys bus siunčiami atgal.
