Meniu
Prenumerata

sekmadienis, liepos 21 d.


SANKCIJOS RUSIJAI IR PARAMA UKRAINAI
ES vienybės išbandymas: Lietuvos pasiūlymą atmetė?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
ES Taryba
ES Užsienio reikalų taryba.

Be kitų klausimų, pirmadienį Liuksemburge susirinkę ES užsienio reikalų ministrai turėtų diskutuoti ir apie 11-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kuriame, deja, nėra Lietuvos siūlomų sankcijų „Rosatom“.

„Šiandien nesame situacijoje, kad baigtume parengti naują sankcijų Rusijai paketą. Toliau diskutuosime“, – lakoniškas buvo ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis prieš pirmadienio Užsienio reikalų tarybą (URT).

Praėjusios savaitės pabaigoje Europos Komisija pradėjo žvalgybinius pokalbius su šalių narių atstovais dėl naujojo ES sankcijų paketo Rusijai. Anksčiau Eurokomisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad reikia užlopyti ankstesnių sankcijų skyles ir padaryti efektyvesnį jų įgyvendinimą. Pasak „Bloomberg“, Komisija siūlo daugelio technologijų ir prekių tranzito per Rusiją draudimą, kad Maskva juo negalėtų pasinaudoti. Taip pat gali būti taikomasi į tanklaivius ir laivus, kurie neįjungia navigacijos sistemų, leidžiančių sekti jų judėjimą.

Tačiau tarp Eurokomisijos pasiūlymų sankcijų Rusijos valstybinei branduolinei kompanijai „Rosatom“ nėra. Būtent Lietuva dar kovo mėnesį pateikė naujus pasiūlymus dėl sankcijų „Rosatom“, kuri perėmė okupuotą Ukrainos Zaporižios AE ir atlieka rimtą vaidmenį Rusijos branduoliniame sektoriuje.

„Rosatom“ turi būti taikomos sankcijos. Mes pateikėme kolegoms naują pasiūlymą, kuris yra „svogūno principu“, t. y. daug sluoksnių, iš kurių galima pasirinkti, ir mes galime nulupti tuos, dėl kurių negalime susitarti, tačiau vis tiek galime taikyti sankcijas „Rosatom“. Tai gali būti valdybos nariai, tai gali būti naujos sutartys, gali būti daug dalykų“, – tuomet žurnalistams Briuselyje kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Dabar teigiama, kad vis dar labai daug ES šalių priešinasi sankcijoms „Rosatom“, nors Lietuva surado rimtą sąjungininką. Ne tik Lenkija ir kitos Baltijos šalys, bet ir Vokietija pritarė sankcijoms „Rosatom“ pareigūnams.

Į pirmadienio URT atvykęs Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsakhna teigė, kad jo šalis taip pat siūlo sankcijas taikyti asmenims, kurie prisidėjo prie Rusijos opozicionieriaus Vladimiro Kara-Murzos nuteisimo, taip pat turėtų būti peržiūrėtos rusiškos naftos kainos lubos.

Kitas Briuselyje strigęs klausimas – bendras ES šalių amunicijos Ukrainai pirkimas: nesutariama, ar reiktų leisti ją įsigyti ir už ES ribų.

„Kalbėsimės, diskutuosime ir ieškosime greito sutarimo dėl Ukrainai skirtos amunicijos. Tai ne tik politinis įsipareigojimas, kurį jau priėmė paskutinė Taryba, bet ir žinia Ukrainai, kad mes nuolat teiksime karinę paramą Ukrainai“, – žurnalistams Liuksemburge prieš prasidedant pirmadienio URT teigė G. Landsbergis ir pridūrė, kad supranta norą atgaivinti Europos gynybos pramonę, bet „greitis yra pagrindinis veiksnys, kurio dabar turėtume siekti“.

Vis dėlto tikimasi, kad susitarimas turėtų būti pasiektas artimiausiu metu.

„Vis dar esama tam tikrų nesutarimų, tačiau esu įsitikinęs, kad visi supranta, jog padėtis yra itin skubi. Esu tikras, kad per ateinančias dienas pasieksime [susitarimą]“, – teigė J. Borrellis.

2023 04 24 14:00
Spausdinti