Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


NAUJOS VIDINĖS KOVOS
ES vizos Rusijos piliečiams – naujas galvosūkis Briuseliui
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
Asociatyvi iliustracija.

Su Rusija besiribojančioms ES šalims imantis savarankiškai riboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Europos Komisija bando tyliai sulaukti vasaros pabaigos – gal nurims aistros arba pavyks kažką sugalvoti.

„Mūsų pagrindinis tikslas, kad bet kokios priemonės būtų koordinuotos ir atitiktų ES tikslus“, – spaudos konferencijoje Briuselyje ketvirtadienį teigė Europos Komisijos atstovė spaudai Anitta Hipper.

Ji pridūrė, kad ES vizų klausimas bus svarstomas rugpjūčio 30–31 d. neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje. Taip pat Europos komisarė Ylva Johansson pirmąją rugsėjo savaitę lankysis Suomijoje ir Latvijoje bei aptars situaciją.

Taip A. Hipper atsakė į žurnalistų klausimą dėl raginimų nebeišduoti ES vizų Rusijos piliečiams ir Estijos ketvirtadienį įsigaliojusio draudimo atvykti į šalį Rusijos piliečiams, kuriems Estija yra išdavusi Šengeno vizą turizmo, verslo, sporto ar kultūros tikslais.

„Mūsų atsakymas aiškus, pirmiausia, mes diskutuojame su valstybėmis narėmis. Taip pat mes gegužės mėnesį išleidome gaires dėl dalinio ES ir Rusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo sustabdymo. Mes bendradarbiaujame ir diskutuojame su valstybėmis narėmis visais lygiais – techniniu ir politiniu. Ir užtikriname koordinuotą požiūrį“, – aptakiai patikslino atsakymą Komisijos atstovė.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Estijos vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas pranešė, kad šalis imasi minėtų priemonių, nes Maskvos karas prieš Ukrainą kelia pavojų Europos vertybėms bei laisvėms.

„Taigi, Rusijos piliečiai negali turėti savaime suprantamos laisvės naudotis tomis pačiomis europietiškomis vertybėmis ir laisvėmis, kurias suteikia ES, nesvarbu, ar tai būtų atostogos, ar mokslas, ar verslas“, – nurodė ministras.

Estija pirmoji paragino bendrai nebeišduoti ES Šengeno turistinių vizų Rusijos piliečiams. Šalies premjerė Kaja Kallas neseniai pareiškė, kad „apsilankymas Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė“. Šią poziciją remia ir Suomija, kitos Baltijos šalys, Lenkija bei šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija.

„Nematau nė vienos priežasties, kodėl rusams vis dar turėtų būti išdavinėjamos Šengeno vizos, tai mano asmeninė nuomonė. (...) Galbūt po atostogų Tverėje, Taganroge ar Gelendžike rusai supras, kad Europa jiems yra privilegija“, – idėjai pritarė ir Europos komisaras Virginijus Sinkevičius, nors jo atsakomybės ribos – aplinka, vandenynai ir žuvininkystė.

Tokio žingsnio ES ragina imtis ir kariaujančios Ukrainos vadovai.

„Paprasčiausiai uždaryk sienas metams ir pamatysi rezultatą“, – „The Washington Post“ interviu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vėl susikirtimas tarp Senosios ir Naujosios Europos

Suomija šią savaitę pranešė, kad nuo rugsėjo 1 d. apribos turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams iki 10 proc. dabartinės apimties. Danija irgi žada riboti vizų išdavimą. Rugpjūčio pradžioje Latvijos ambasada Rusijoje neribotam laikui sustabdė šios šalies piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą, išskyrus tam tikrus atvejus. Lietuva dar birželio pabaigoje paskelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje yra sustabdytas, išskyrus atskirus atvejus. Tą patį padarė ir Čekija.

Dmitrijus Medvedevas išvadino Estijos premjerę „naciste“, vilų Italijoje netekęs propagandininkas Vladimiras Solovjovas eilinį kartą pagrasino okupuoti Baltijos valstybes.

Tačiau kaip savo komentare Politico.eu penktadienį rašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Rusijos turistai, kuriems Baltijos šalys atsisakė išduoti vizas, vis tiek gali prašyti vizos bet kurioje kitoje ES šalyje narėje, ir po to, kai tai pavyksta, daugelis iš jų vis tiek keliauja į šalis, esančias arčiausiai Rusijos ir Baltarusijos sienų, t. y. į Baltijos šalis, o ne į tas, kurios jiems išdavė vizas.

„Todėl ES narės, kurios ir toliau išduoda turistines vizas rusams, ne tik ignoruoja visus prieš ukrainiečius vykdomus žiaurumus, bet ir faktiškai „kviečia“ rusų turistus į Baltijos šalis“, – argumentavo vizų draudimo ES lygiu būtinybę ministras.

Tačiau ne visos bendrijos šalys pritaria minčiai drausti į ES atvykti Rusijos turistams. Štai įtakingiausios ES šalies Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pakartojo, kad pasisako prieš ES vizų draudimą, nes „tai nėra Rusijos žmonių, o Putino karas“. Šiai pozicijai esą pritaria Prancūzija bei Nyderlandai. Taip pat, pasak prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, prie nepritariančių yra ir Pietų Europos šalys, „kurios labai renka pajamas iš turizmo“.

Yra trečiasis kelias?

Kalbos apie ES vizų draudimą sukėlė eilinę Rusijos propagandos isteriją. Seniai su realybe nedraugaujantis buvęs pakaitinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas išvadino Estijos premjerę „naciste“, vilų Italijoje netekęs propagandininkas Vladimiras Solovjovas eilinį kartą pagrasino okupuoti Baltijos valstybes, o Europos miestus apšaudyti branduolinėmis galvutėmis. Be to, ES vizų klausimas sukėlė nuosaikesnių ar net opozicijai prijaučiančių Rusijos atstovų pyktį.

Šiuo metu Rusijoje kalinčio Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas, kuris pats emigravo iš Rusijos, mano, kad ES turistinių vizų draudimas nepasiektų tikslo.

„Aš suprantu, iš kur atsiranda emocija dėl šių diskusijų. Suprantu, kad ši idėja labai patraukli – kokio velnio kariaujančios šalies piliečiai važinėja po Ispanijos kurortus? Problema, kad kalbos apie turistinių vizų draudimą yra labai paviršutiniškos ir nuošalyje paliekama labai daug detalių. Visų pirma, Šengeno vizos C tik vadinasi turistinės, bet faktiškai daug žmonių, kurie jas naudoja, nėra turistai. Daug politinių aktyvistų pastaruoju metu išvyko iš Rusijos pagal vizą C“, – IQ teigė jis.

Pasak jo, humanitarinę vizą gauti yra daug sunkiau ir trunka ilgiau: „Be to, jei tokią vizą gavai, tuomet jau reikia būtinai išvykti, o C viza – tai tarsi apsidraudimas. Daug aktyvistų, kurie yra rizikos zonoje, darosi vizą C, ir jei pas juos ateinama atlikti kratos, jie gali iškart pabėgti iš šalies. Aš asmeniškai žinau tūkstančius Rusijos politinių aktyvistų istorijų, kurie per pastarąjį pusmetį išvyko iš šalies ir 95 proc. jų išvyko pagal C vizas. Kiti variantai – sienos kirtimas per mišką, pabėgėlio statusas ar humanitarinė viza – tai tik 5 proc.“

L. Volkovas taip pat mano, kad ES vizų draudimas nebūtų joks smūgis Vladimirui Putinui, nes tik labai nedidelė dalis rusų važinėjo į Europą, o ir tarp jų V. Putino šalininkų buvo labai mažai.

Aš asmeniškai žinau tūkstančius Rusijos politinių aktyvistų istorijų, kurie per pastarąjį pusmetį išvyko iš šalies ir 95 proc. jų išvyko pagal C vizas.

Įdomų variantą pasiūlė jo kalintis bendražygis. Pasak A. Navalno, ES, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė turėtų 20-iai metų uždrausti atvykti į jų teritoriją asmenims, palaikantiems Rusijos karinį puolimą Ukrainoje, o norintys išvengti sankcijų turėtų viešai pasmerkti karą.

Beje, dar liepos pradžioje rusakalbių socialiniuose tinkluose pasirodė krokodilo ašarų, kad į Latviją iš Rusijos atvykstančių Rusijos piliečių prašoma pasirašyti pažymą, kad jie smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje. Nepasirašai – neįvažiuoji, o ir Šengeno viza panaikinama.

2022 08 22 07:00
Spausdinti