Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


TIKĖTINAS KOMPROMISAS
ES vizų draudimas Rusijos piliečiams: už, prieš ir ko laukti
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Telegram
Rusijos „turistė“.

Šiandien į šį pusmetį pirmininkaujančios Čekijos sostinėje Prahoje neformalų susitikimą (Gymnichą) susirinkę ES užsienio reikalų ministrai turėtų padėti tašką diskusijose dėl ES turistinių vizų Rusijos piliečiams draudimo.

Ukrainos ir ją ypač palaikančių Rytinių ES valstybių argumentai, kad būtina uždrausti išduoti turistines ES vizas šalies agresorės – Rusijos, piliečiams atsimušė į Vakarų abejingumo (interesų) sieną. Jų nepalaikė nei didžiosios ES valstybės, nei Briuselis.

Dar rugpjūčio pradžioje Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad „lankytis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė“. Jos poziciją parėmė kitos Baltijos šalys, Suomija, Lenkija ir Čekija. Pasak jų, Rusijos piliečiai turėtų atsakyti už savo valstybės agresiją, o ne mėgautis atostogomis Europoje, tarsi nevyktų didžiausias konfliktas žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tuo labiau, kad socialiniuose tinkluose gausu įrašų su „turistais“, kurie ne tik keikia „blogąją Europą“, bet ir persekioja pabėgėlius iš Ukrainos.

„Ir jokia kita tema geriau neatskleidžia Rusijos dviveidiškumo nei jos piliečių požiūris į Europą. Jie sugeba pavydėti europiečiams gerovės ir kartu jos nekęsti. Jiems patinka žeminti Europos vertybes ir fantazuoti apie neišvengiamą Europos žlugimą, bet jie mielai atostogauja Biarice ir leidžia savo atžalas į mokyklą Londone“, – teigė savo komentare Politico.eu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Turint omeny, kad dauguma rusų, vykstančių į ES, yra iš aukštesnės vidurinės klasės ar net elito, didelių pokyčių šios permainos neatneš ir Helsinkio oro uosto aikštelėse toliau bus galima grožėtis prabangiai automobiliais su rusiškais numeriais.

Kitas ES vizų draudimo šalininkų argumentas – pačios ES saugumas, kuomet tarp atvykstančių – ne tik eiliniai Rusijos piliečiai, bet ir galimi specialiųjų tarnybų atstovai, provokatoriai ir propagandistai.

Galiausia, nutraukus susisiekimą su Rusija oru, su ypač dideliu rusų atvykėliu srautu susidūrė pasienio ES valstybės, nes pagal Šengeno susitarimus net ir kitoje ES šalyje išduotos vizos turėtojai gali atvykti į jas. Prabangūs automobiliai su rusiškais numeriais užpildė Helsinkio oro uostą. Atvykėlių apimtys išaugo ir Estijos, Latvijos pasienyje su Rusija.

Tačiau Vakarų Europoje šie argumentai nesuveikė. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad „tai nėra rusų, o Putino karas“, nors parama režimui, protestų nebuvimas ir apklausos rodo, kad jei ne dauguma, tai bent didelė dalis rusų palaiko karą. Kiti traukė moralinius argumentus apie kolektyvinės bausmės neteisingumą. Dar treti tradiciškai teigė, kad draudimas veiks Putino režimo ir propagandos naudai, o nedidins pasipriešinimą jam.

„Turėtume ne drausti išduoti vizas, nes tai veiktų Putino naudai, bet daryti priešingai: įsileisti daugiau Rusijos piliečių. (...) Leiskite rusams atvykti į Europą. Kuo daugiau laiko jie praleis Santorine, Ibizoje ar kitose ne tokiose prabangiose vietose, tuo daugiau sužinos apie tikrąją padėtį ir apie tai, kad Europoje galima atvirai diskutuoti apie politiką ir politines aktualijas ir už tai negresia iki 15 metų kalėjimo. Kuo daugiau rusų sėdės Europos restoranuose ir kavinėse, studijuos Europos universitetuose ir skaitys Rusijoje uždraustus laikraščius ir interneto svetaines, tuo greičiau kai kurie supras, kad tik nuo jų priklauso, ar jie atsikratys savo lyderio ir užbaigs šį baisų karą“, – komentare „EUobserver“ teigė kelis dešimtmečius ES temomis rašanti žurnalistė Caroline de Gruyter, pamiršusi pridurti, kad rusai jau tris dešimtmečius laisvai važinėja po Europą, bet tai niekaip nepakeitė jų požiūrio į režimą ar kažkaip užkirto kelią Kremliaus propagandos melagienoms.

Radosi ir „praktiškų“ argumentų: kam neleisti Rusijos piliečių palikti Europoje pinigus, kuriuos po to galima panaudoti paramai Ukrainai, o stumti juos į kitų šalių (Turkijos ir pan.) glėbį? Juk per pandemiją Europos turizmo sektorius ypač nukentėjo, o ir ateities ekonomikos prognozės nieko gero nežada.

Taip pat ištraukta Rusijos disidentų kortą – esą dauguma jų pabėga iš Rusijos būtent su ES turistinėmis, o ne su humanitarinėmis vizomis.

„Jungtinės Valstijos nenorėtų uždaryti saugaus prieglobsčio ir saugių kelių Rusijos disidentams ar kitiems, pažeidžiamiems dėl žmogaus teisių pažeidimų“, – būtent tokį argumentą ištraukė JAV ir tuo sustiprino vizų draudimo priešininkų poziciją ES, nes Vakarų sąjungininkai derina sankcija Rusijai.

Europos Komisija tyliai stebėjo visą šią diskusiją ir net kai kurių ES valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos) sprendimus nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams ar riboti jų išdavimą (Suomija) Briuselis teigė, kad nuolat palaiko ryšį ir konsultuojasi su šalimis narėmis. Tiesa, Europos komisaras Virginijus Sinkevičius, kurio žmona ukrainietė, pritarė ES turistinių vizų Rusijos piliečiams draudimui.

„Galbūt po atostogų Tverėje, Taganroge ar Gelendžike rusai supras, kad Europa jiems yra privilegija“, – teigė komisaras, nors jo atsakomybės ribos – aplinka, vandenynai ir žuvininkystė ir ši pozicija tebuvo jo „asmeninė nuomonė“.

Kita vertus, vasaros atostogų ir kelionių sezonas baigiasi, todėl savaime bus mažiau Rusijos piliečių, kurie norės mėgautis poilsiu „supuvusioje“ Europoje.

Kitą nuomonę neseniai išsakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis: draudimas – esą „nėra gera idėja“.

Taigi galiausiai svarstyklės nulinko vizų draudimo priešininkų naudai. Tačiau gal dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio grasinimų siekti „regioninio sprendimo“ dėl turistinių vizų neišdavimo, o gal greičiau tradiciškai vadovaujantis siekiu surasti kompromisą, kai visi šiek tiek nepatenkinti, pasigirdo kalbos apie vizų išdavimo Rusijos piliečiams sunkinimą. T.y. visišką ES ir Rusijos (Baltarusijos – tai pat) susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo sustabdymą. Iš dalies jo veikimas jau buvo sustabdytas po Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Būtent tai bus pagrindinis ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje klausimas. Nors tiek draudimą palaikančios, tiek nepalaikančios ES valstybės šį pasiūlymą kol kas vertina šaltai, tačiau vienoks ar kitoks kompromisas šia linkme tikėtina bus pasiektas. Vėliau jį patvirtins ES šalių atstovai Briuselyje.

ES ir Rusijos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo visiškas sustabdymas padidintų ES vizų kainą kainą Rusijos piliečiams (nuo 35 iki 80 eurų) bei jie privalėtų pateikti daugiau dokumentų jai gauti, o tai savaime pailgintų vizų išdavimo procesą.

Turint omeny, kad dauguma rusų, vykstančių į ES, yra iš aukštesnės vidurinės klasės ar net elito, didelių pokyčių šios permainos neatneš ir Helsinkio oro uosto aikštelėse toliau bus galima grožėtis prabangiai automobiliais su rusiškais numeriais.

Kita vertus, vasaros atostogų ir kelionių sezonas baigiasi, todėl savaime bus mažiau Rusijos piliečių, kurie norės mėgautis poilsiu „supuvusioje“ Europoje.

2022 08 30 07:00
Spausdinti