Meniu
Prenumerata

antradienis, birželio 18 d.


INTERVIU
ES vyriausioji prokurorė: kaip teisininkė, palaikau specialaus tribunolo Rusijai steigimą
BNS
Lukas Balandis/BNS
L. Kovesi.

Vilniuje šią savaitę viešėjusi Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė sako palaikanti iniciatyvą įkurti specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti ir taip atsakomybėn patraukti aukščiausius Kremliaus pareigūnus.

„Mano asmenine nuomone, nes šiuo klausimu galiu pateikti tik asmeninę, o ne institucinę nuomonę, žinoma, aš palaikau šią idėją ir manau, kad jei prokuroras tiria karo nusikaltimus, taip pat svarbu, kad egzistuotų tęstinumas ir galiausiai būtų išsiaiškinta tiesa“, – interviu BNS teigė Laura Kovesi.

„Taigi asmeniniu lygmeniu, kaip teisininkė, palaikau šią idėją“, – pridūrė Bendrijos kovos su korupcija institucijos vadovė.

Baltijos šalys pernai spalį paragino ES su tarptautiniais partneriais įsteigti specialųjį tribunolą. Lietuva, Latvija ir Estija teigia, jog toks tribunolas užkamšytų teisines spragas bei leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad šiuo metu su partneriais jau diskutuojama nebe apie tribunolo būtinybę, bet dėl to, kokia galėtų būti jo forma.

Sankcijų priežiūra

Bendrijai svarstant dešimtąjį ribojimų paketą Rusijai, Europos prokuratūra siekia, kad jos mandatas būtų išplėstas, taip sudarant galimybę tirti nusikaltimus, susijusius su sankcijų apėjimu.

Prieš pusantrų metų veiklą pradėjusi institucija šiuo metu tiria su ES biudžetu susijusias nusikalstamas veikas.

„Dėl šios priežasties taip pat turėjau aukštesnio lygio susitikimų, nes šį sprendimą turėtų priimti valstybės narės ir mums reikėjo aptarti šį klausimą aukščiausiu lygiu, kad būtume tikri, jog Lietuva pritars šiam pasiūlymui“, – kalbėjo L. Kovesi.

ES vyriausioji prokurorė Vilniuje šį klausimą aptarė su prezidentu, premjere ir teisingumo ministre.

„Galiu pasakyti, kad šios diskusijos buvo labai konstruktyvios. Jie tvirtai remia Europos prokuratūros veiklą ir tvirtai palaiko idėją turėti šią kompetenciją“, – sakė teisininkė iš Rumunijos.

Ji pabrėžė, kad šį sprendimą, esant politinei valiai, galima būtų įtvirtinti per kelis mėnesius.

Siekia daugiau pokyčių

L. Kovesi teigė per šiuo veiklos metus pastebėjusi ir daugiau reglamentavimo spragų, kurias reikėtų užkamšyti. Pavyzdžiui, ne visose šalyse kovą su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu reglamentuojanti direktyva yra perkelta vienodai.

„Pavyzdžiui, jei vykdote kontrabandą Nyderlanduose, Europos prokuratūra negali imtis tyrimo, tačiau jei vykdote kontrabandą Lietuvoje, Rumunijoje ar Vokietijoje – gali. Taigi šiuo metu mes turime tokią situaciją, kai nusikaltėliai gali pasirinkti, kas juos gali tirti, o kas ne. Ir tai turi būti išaiškinta“, – sakė ji.

ES vyriausioji prokurorė taip pat teigė, kad pokyčių reikalauja ir prokurorų apmokėjimo sistema, kuri šiuo metu yra per sudėtinga.

„Europos deleguotieji prokurorai dirba Lietuvoje, o Europos prokuratūra moka jiems atlyginimus. Tačiau Lietuvos valdžios institucijos turi mokėti už socialinį draudimą ir kitus dalykus, taigi turime mišrią sistemą, ir tai reikia išsiaiškinti“, – aiškino L. Kovesi.

Šiuo metu į Europos prokuratūros tinklą yra įsitraukusios 22 Bendrijos narės. Jam nepriklauso Danija, Airija, Vengrija, Lenkija ir Švedija. Vis dėlto teisininkė viliasi, kad šios šalys ateityje dalyvaus institucijos veikloje, tačiau pabrėžia, kad tai – politinis sprendimas.

„Su Vengrija pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą ir pradėjome su jais dirbti. Kitą savaitę pas mus atvyks Švedijos prokurorai, kad pamatytų, kaip mes dirbame ir kaip atliekame savo pareigas“, – kalbėjo ES vyriausioji prokurorė.

„Taigi tikėkimės, kad netrukus jie prisijungs“, – pridūrė ji.

„Nėra švarios šalies“

Per pirmuosius veiklos metus, anot L. Kovesi, Europos prokuratūra gavo daugiau kaip 4 tūkst. pranešimų ir pradėjo daugiau kaip 1,2 tūkst. tyrimų.

Ji teigia, kad per šį laiką teismams perduota beveik trys dešimtys bylų, kelios iš jau ir pasibaigusios. ES vyriausiojo prokurorė taip pat pabrėžė, kad institucijos nagrinėjamos bylos apima ne vieną šalį, yra ypač sudėtingos, todėl tyrimai užtrunka.

„Per tą patį laikotarpį konfiskavome ketvirtį milijardo eurų. Tai – penkis kartus daugiau nei mūsų biudžetas. Taigi, paprastai tariant, jei į Europos prokuratūrą įnešate eurą, atgaunate 5 eurus. Visa tai, ką konfiskuojame atlikdami tyrimus, yra mūsų pinigai, kurie patenka į nacionalinius biudžetus“, – sakė L. Kovesi.

Paklausta, kaip šiame kontekste atrodo Lietuva, ji teigė, kad detaliau su situacija bus galima susipažinti po kelių savaičių paviešinus metinę veiklos ataskaitą.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad klaidinga mąstyti, jog rytinės ES šalys yra labiau korumpuotos nei likusios Aljanso narės.

„Tai netiesa, švarių šalių nėra“, – sakė vyriausiojo Bendrijos prokurorė.

Pasak jos, Europos prokuratūros veiklos pradžioje buvo „10 valstybių narių, kurios nepranešė apie jokį sukčiavimą PVM srityje“.

„Tačiau tai nereiškia, kad šios valstybės narės yra švarios, nes tarp jų buvo valstybių narių, kuriose yra išorinės ES sienos, todėl naivu tikėti, kad pasienyje nieko nevyksta – nei muitinės sukčiavimo, nei PVM sukčiavimo“, – svarstė L. Kovesi.

Ji gyrė Lietuvą, jog ši nesistengia slėpti problemų, o yra pasiryžusi bendradarbiauti ir padėti atskleisti nusikaltimus.

Iš viso Lietuvoje yra paskirti keturi Europos deleguotieji prokurorai: Jurgita Steponavičiūtė-Otto, Gedgaudas Norkūnas, Vytautas Kukaitis ir Jolita Kančauskienė. Biure Liuksemburge dirba Europos prokuroras Tomas Krušna.

2023 02 05 10:03
Spausdinti