Euro zonos finansų ministrai šiandien sieks suderinti susitarimą, turintį uždegti žalią šviesą tolesnei išmokai pagal finansinės pagalbos Graikijai planą, kol virtinė svarbių rinkimų Europoje nesukėlė pavojaus rasti greitą sprendinį.

Graikijos skolintojai – euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – vis dar smarkiai nesutaria dėl Atėnų skolų nurašymo ir biudžeto uždavinių, o finansų rinkos baiminasi vadinamosios „Grexit“ krizės sugrįžimo. Atėnams artimiausiu laiku prisireiks tolesnės išmokos pagal 2015 metais suteiktą milžinišką 86 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą, kad Graikija galėtų liepą grąžinti 7 mlrd. eurų skolą, nes priešingu atveju šaliai gresia nemokumas. Graikija praeitą savaitę išreiškė viltį, kad per 19 euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje „iš principo bus pasiektas politinis susitarimas“. Šiose derybose dalyvaujantis vienas aukšto rango euro zonos pareigūnas sakė, kad pirmadienį „geriausiu atveju“ tebus parengti susitarimo apmatai, o sunkūs sprendimai bus palikti priimti į Atėnus grįšiantiems derybininkams – tolėliau nuo rampos šviesų. „Svarbu, kad sprendinį turėtume kiek įmanoma anksčiau, nes rinkos pradeda reaguoti“, – pabrėžė pareigūnas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Berlyne susitiks su TVF vadove Christine Lagarde ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu. Viliamasi, kad per šį susitikimą bus pasiekta tolesnė pažanga.

„Labai įtemptos derybos“

Europiečiai vis dar nesutaria su TVF dėl Vašingtone įsikūrusio skolintojo reikalavimų sušvelninti biudžeto uždavinius Atėnams ir nurašyti dalį jų skolų. TVF tvirtina, kad europiečių Graikijai iškelti biudžeto uždaviniai yra per daug ambicingi, ir reikalavo tolesnių mokesčių didinimų bei pensijų karpymų, kad Atėnai galėtų tikėtis gauti tolesnes išmokas. Graikija, vadovaujama kairiųjų pažiūrų premjero Alexio Tsipro, atsisako dar labiau susiveržti diržus ir sako, kad nesąžininga kelti naujas sąlygas po to, ką Atėnai jau yra įvykdę. Vokietijos vadovaujami griežtosios linijos šalininkai euro zonoje savo ruožtu atsisako nusileisti TVF reikalavimams nurašyti skolas ir tvirtina, kad TVF turi toliau dalyvauti finansinio gelbėjimo plane. „Šios derybos labai įtemptos“, – sakė vienas derybininkas, pageidavęs likti nežinomas. Rizika vargu ar begali būti didesnė, nes per vėliausią tokią krizę, prasidėjusią atėjus į valdžią A. Tsiprui, Atėnai vos nebuvo pašalinti iš euro zonos. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.