Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


KARAS UKRAINOJE
Eurojusto vadovas: patraukti atsakomybėn agresorius Ukrainoje užtruks ne vienus metus
BNS
Žygimantas Gedvila/BNS
L. Hermanas.

Vilniuje viešintis Eurojusto vadovas sako, kad kaltųjų patraukimas atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje užtruks ne vienus metus.

„Prognozuočiau, kad pagrindinių tarptautinių nusikaltimų įrodymų surinkimas, tinkama jų analizė, kuri nuves ne tik prieš išvados, jog Ukrainoje šie nusikaltimai buvo padaryti, bet ir prie pačių kaltinimų, bus ilga kelionė, kuri užtruks ne vienus metus“, – interviu BNS sakė Ladislavas Hamranas.

Eurojustas yra Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, jos rėmuose nacionalinės teisminės institucijos bendradarbiauja kovodamos su sunkiais organizuotais tarpvalstybiniais nusikaltimais.

Lietuva dalyvauja pernai kovą įsteigtoje Specialioje jungtinėje tyrimo grupėje tirti karo nusikaltimams Ukrainoje ir yra viena šios grupės iniciatorių, be to, pati yra tarp 14 Europos Sąjungos (ES) šalių, vykdančių savo ikiteisminius tyrimus.

L. Hamranas teigė, kad Eurojustas, kaip koordinuojanti institucija, galės pagelbėti šalims nustatyti pažangą jų vykdomuose tyrimuose, be to, padės apsisprendžiant, kurios valstybės surinkti įrodymai yra tvirčiausi kaltinamųjų patraukimui atsakomybėn teisme.

– Su kokiais iššūkiais susiduriate vykstant tyrimui, koks yra jo progresas ir perspektyvos?

– Šiuo metu visos tarptautinės pastangos yra sutelktos rinkti įrodymams. Norime būti tikri, kad turime pakankamai įrodymų nagrinėjimui, ar pagrindiniai tarptautiniai nusikaltimai buvo iš tiesų vykdomi, kas yra už juos atsakingas. Siekiame užsitikrinti, kad turime tvirtus įrodymus, pakankamai tvirtus, kad šių nusikaltimų vykdytojai stotų prieš teismą.

– Kas yra pakankamai tvirti įrodymai?

Tvirti įrodymai yra tokie, kurie yra surinkti laikantis nacionalinių su nusikaltimų įrodymais susijusių standartų. Taigi, visos nacionalinės teisėsaugos institucijos nori užtikrinti, kad visi šie įrodymai būtų surinkti laikantis jų Baudžiamojo proceso kodeksų ir yra priimtini teismui.

– Taigi, kokios yra tyrimo perspektyvos? Ką Eurojustas šiuo metu dar daro?

– Labai greitai šalims narėms pasiūlysime analitinius pajėgumus. Turite suprasti, kad pagrindiniai tarptautiniai nusikaltimai yra sąlyginai sunkūs įrodyti. Kaip ir kiekvienas prokuroras, pirmiausia turime tikrinti, analizuoti įrodymus, ar kokie nors nusikaltimai buvo padaryti, o tam esama tam tikrų teisinių reikalavimų, tam tikrų teisinių sąlygų. Mes norime užtikrinti, kad šios teisinės sąlygos yra tenkinamos.

Pavyzdžiui, kalbant apie nusikaltimus žmoniškumui – nusikaltimai žmoniškumai yra apibrėžti Romos statute, kaip plačiai paplitę ir sisteminiai išpuoliai prieš civilius gyventojus. Taigi, turime įrodyti, kad tie išpuoliai buvo ne tik plačiai paplitę, bet ir sisteminiai, taigi, buvo dalis strategijos pulti civilius ir vykdyti jų atžvilgiu tam tikrus nusikaltimus, kaip žudymus, prievartavimus ir taip toliau. Turi būti matomos sisteminės pastangos.

Šiandien daug jurisdikcijų vykdo savo tyrimus, todėl operatyvinis laukas yra labai fragmentuotas, skirtingos informacijos dalys yra skirtingose jurisdikcijose. Nors kažkas nacionaliniu lygiu vienoje šalyje gali atrodyti kaip individuali ataka, neatitinkanti plataus paplitimo ir sistemiškumo reikalavimų, jeigu surinktume informaciją ir įrodymus iš skirtingų jurisdikcijų į vieną vietą, iš tikrųjų galime prieiti prie išvados, jog tai visgi nebuvo izoliuotos atakos, o vis dėlto buvo išpuoliai, vykę tam tikru metu, kaip dalis plačiai apimančių ir sistemingų pastangų.

Tai jau mūsų darbo dalis – centralizuoti visus įrodymus ir padėti šalims padaryti išvadas dėl tam tikrų atakų teisinio kvalifikavimo.

– Galite išplėsti mintį dėl šių analitinių pajėgumų?

– Tikimės, kad šalys, kurios pradėjo savus tyrimus, pasidalins su mumis įrodymais, kuriuos surinko. Kaip minėjau, šalys, kurios pradėjo nacionalinius tyrimus – Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Rumunija, Slovakija ir kitos – turi surinkusios tam tikrus įrodymus. Turime idėją centralizuoti visus iki šiol surinktus įrodymus, mes juos analizuotume ir patartume šalims, pavyzdžiui, prieiti prie išvados, kad tam tikruose regionuose karo nusikaltimai buvo įvykdyti ir kad tam esama įrodymų.

Antra, turint centralizuotą analitiką, galima nustatyti taip vadinamas įrodymų spragas. Teisinė sistema reikalauja, kad nustatant nusikaltimus turi būti įvykdomi visi reikalavimai. Mes, pavyzdžiui, galime iš surinktų įrodymų padaryti išvadą, jog įvykdėme penkis iš šešių kriterijų, taigi turime susitelkti ties trūkstamais elementais ir siūlyti šalims rinkti įrodymus ten, kur jų trūkstama, kad visi kriterijai būtų įvykdyti.

Taip pat savo analitiniais įrankiais galime padėti šalims apsispręsti, kuri iš jų yra geriausioje padėtyje traukti įtariamuosius baudžiamojon atsakomybėn, taigi, turi daugiausiai įrodymų.

– Ar yra šalių, kurios nenori dalintis įrodymais?

– Tokio nenoro kol kas nematėme. Priešingai, šalys nori dalintis iki šiol surinktais įrodymais. Šių nusikaltimų srityje šalių nusiteikimas kitoks nei kitose srityse. Pavyzdžiui, terorizmo tyrimuose matome sąlyginį nenorą dalintis informacija apie teroristus, tačiau pagrindinių tarptautinių nusikaltimų arba karo nusikaltimų srityje matome visišką priešingybę. Šalys nori dalintis, nes mato įrodymų apjungimo naudą. Antra, pagrindinių tarptautinių nusikaltimų tyrimai yra matomi kaip platesnių tarptautinių pastangų spręsti nebaudžiamumo už šiuos nusikaltimus problemą dalis.

– Kiek šalių dabar vykdo tyrimus dėl karo nusikaltimų Ukrainoje?

– Šiuo metu mums žinoma apie 21 atskirą nacionalinį tyrimą.

– Ar visi jie vykdomi Europoje?

– Didžioji dauguma taip, sakyčiau, kad didžioji dauguma tyrimų yra vykdomi ES šalyse. Iš 21 tyrimus vykdančių šalių 14 yra ES narės, dar keturios šalys, įskaitant Ukrainą, yra Europoje, bet nėra ES narės, ir dar trys šalys nėra Europoje – Jungtinės Valstijos, Kanada ir Jungtinė Karalystė.

– Kaip manote, kiek ilgai gali užtrukti šie tyrimai, ar jie gali trukti ilgiau nei karas?

– Prognozuočiau, kad pagrindinių tarptautinių nusikaltimų įrodymų surinkimas, tinkama jų analizė, kuri nuves ne tik prieš išvados, jog Ukrainoje šie nusikaltimai buvo padaryti, bet ir prie pačių kaltinimų, bus ilga kelionė, kuri užtruks ne vienus metus.

Suprantu, kad visuomenė nori, kad atsakingieji kuo greičiau atsidurtų prieš teismą Hagoje, kokį specialų tribunolą ar nacionalinius tribunolus. Akivaizdu, to norime visi, bet turime užtikrinti, jog įrodymai būtų patikrinti, su skirtingomis įstaigomis aptarta, kuri iš jų galėtų geriausiai teisti kaltinamuosius, o tai užima laiko. Mano prognozė yra, jog čia kalbame apie metus, ne mėnesius.

2023 01 10 10:36
Spausdinti