Meniu
Prenumerata

pirmadienis, spalio 3 d.


KARŠTA BULVĖ
Eurokomisija – apie Kaliningrado tranzito apimtis: tai nėra griežta kvota, o rekomendacija
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Europos Komisija
Europos Komisijos būstinė Briuselyje.

Rusija kol kas nesikreipė į Briuselį dėl Kaliningrado tranzito per Lietuvą limitų bei kartu raminasi, kad Šiaulių banko sprendimas sustabdyti operacijas rubliais neatsilieps tranzitui. Europos Komisija, jau anksčiau palikusi sprendimą bankui, taip pat teigia, kad viskas Lietuvos rankose, ji pateikė rekomendacijas, o ne „griežtas kvotas“.

Šiaulių bankas pirmadienį nustojo priimti mokėjimus rubliais už krovinių tranzitą su Kaliningradu. Nuo rugsėjo 1 d. bankas nebedirbs su klientais iš Rusijos. Nors Europos Komisija praėjusią savaitę pareiškė, kad ES sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas, o Lietuvos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtino, kad aptarnaujant mokėjimus už Kaliningrado tranzitą gali būti taikomos išimtys, visgi Šiaulių bankas teigia, kad kyla per daug rizikų ir laukia valstybės institucijų išaiškinimo, „ar tranzitas yra valstybei reikšminga funkcija, ar ne“.

Kaliningrado valdžia pranešė, kad Šiaulių banko sprendimas nesutrikdys tranzito.

„Tai, kad Šiaulių bankas nustojo priimti mokėjimus rubliais, niekaip nepaveiks geležinkelio tranzito, nes ir anksčiau už jį buvo atsiskaitoma užsienio valiuta“, – Rusijos žiniasklaida pirmadienį citavo Kaliningrado srities vyriausybės spaudos tarnybos vadovą Dmitrijų Lyskovą.

Rusijos Federacijos tarybos senatorius Sergejus Cekovas taip pat pareiškė, kad Maskva „suras būdų, kaip sumokėti už krovinių tranzitą per Lietuvos teritoriją“.

Bet dėl Kaliningrado tranzito kyla ir kitas iššūkis. „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija jau išnaudojo kai kurių sankcionuojamų prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningradą ir iš jo limitą, todėl LTG jų nebegabena. Kiek anksčiau Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pareiškė, kad šis Rusijos regionas dėl ES apribojimų nebegali per Lietuvos teritoriją įsivežti naftos, medienos, trąšų ir kai kurių kitų sankcionuotų prekių.

Tai nėra griežta kvota, o rekomendacija, skirta stebėti, kaip laikomasi sankcijų. Galimą sankcijų apėjimą turi stebėti Lietuvos valdžios institucijos.

Gubernatorius net pasiūlė teikti ieškinį prieš Lietuvą arba ES Pasaulio prekybos organizacijai (PPO): „Mano nuomone, išlaidos, kurias dabar prisiima Rusijos Federacijos ūkio subjektai, biudžetas, kuris kurį laiką subsidijuos transportavimą jūra – visas šias išlaidas būtina pareikšti PPO ginčų sprendimo institucijoje kaip ieškinį mažiausiai prieš Lietuvą ar apskritai, ko gero, prieš ES, kuri įvedė šias sankcijas, nepaisydama savo įsipareigojimų.“

LTG liepos 22 d. atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado. Pagal ES numatytas sankcijas Rusijai birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į bendrijos teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis, o nuo gruodžio 5 d. – rusišką naftą ir jos produktus. Rusijai ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą parengė naujas gaires, kuriomis leista tranzitą geležinkeliais atnaujinti įvertinus pervežamų prekių kiekį.

„Liepos 12 d. Europos Komisija paskelbė tolesnes gaires valstybėms narėms dėl prekių tranzito iš Rusijos. Šių gairių 12 punkte nurodyta, kad „valstybės narės tikrina, ar tranzito apimtys neviršija pastarųjų trejų metų istorinių vidurkių, visų pirma atspindinčių realią svarbiausių prekių paklausą paskirties vietoje, ir ar nėra neįprastų srautų ar prekybos modelių, dėl kurių būtų galima apeiti priemones“, – IQ atsakymuose raštu teigė Eurokomisijos atstovė.

IQ žiniomis, nepaisant skundų ar grasinimų iki praėjusios savaitės pabaigos Rusija nesikreipė į ES dėl limitų. Briuselio teigimu, įgyvendinant ES sankcijas, būtent valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, numatytų ES teisėje, įskaitant, kai reikia, atsisakymą vežti tranzitu ir atitinkamų prekių sulaikymą, tačiau kartu bendradarbiaujama su Europos Komisija.

„Už veiksmingą sankcijų įgyvendinimą visų pirma atsakingos valstybės narės. Europos Komisija ir toliau yra visiškai įsipareigojusi bendradarbiauti su valstybėmis narėmis dėl sankcijų įgyvendinimo, užtikrindama nuoseklų požiūrį visoje ES“, – sakoma Europos Komisijos atsakyme IQ.

Vis dėlto Komisijos atstovė užsiminė, kad trejų metų vidurkio taikymas prekių tranzitui nėra absoliutus limitas.

„Tai nėra griežta kvota, o rekomendacija, skirta stebėti, kaip laikomasi sankcijų. Galimą sankcijų apėjimą turi stebėti Lietuvos valdžios institucijos“, – teigė ji.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savaitės pradžioje publikuotame interviu Vokietijos nacionaliniam transliuotojui „Deutsche Welle“ teigė, kad tranzitui į ir iš Kaliningrado taikoma kvotų sistema nėra ideali, bet tai „tiesiog tam tikras kompromisas, kurį mes priėmėme“.

2022 08 17 17:35
Spausdinti