Meniu
Prenumerata

sekmadienis, birželio 16 d.


EP RINKIMAI
Europa pasuko į dešinę, bet ne radikaliai
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
EP
Europos Parlamentas.

Europos Parlamento (EP) rinkimai rodo, kad tiek Lietuva, tiek visa Europa pasuko dar labiau į dešinę, nors radikalaus posūkio ir išvengta. EP ir toliau turėtų vyrauti centrinės proeuropietiškos jėgos, kuriose savo vietą bandys atrasti dauguma atstovų iš Lietuvos.

Pergalę EP rinkimuose vienareikšmiškai švenčia centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP). Nors prognozės jai nerodė labai didelio nuosmukio, tačiau rezultatai pranoko lūkesčius. EPP turėtų gauti 185 vietas EP, t. y. 9 daugiau, nei turėjo.

EPP priklausantys Lietuvos konservatoriai taip pat švenčia pergalę. Nors už juos balsavo net apie 100 tūkst. mažiau rinkėjų, jie gavo daugiausia mandatų – 3. Antrą kadenciją ten dirbs Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė bei EP naujokas Pauliaus Saudargas. Tiesa, lietuvių atstovavimas EPP sumažėjo, nes dabar besibaigiančioje kadencijoje, be trijų konservatorių, į frakciją buvo suviliota ir Aušra Seibutytė (buvusi Maldeikienė).

EPP atstovai taip pat laimėjo Vokietijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje, Liuksemburge, Kipre, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Kroatijoje ir Graikijoje. Be to, jie gavo šešias vietas Nyderlanduose, o tai pranoko lūkesčius. Todėl jie turi rimtų argumentų, kad jų kandidatė į Europos Komisijos vadovus Ursula von der Leyen būtų patvirtinta ES lyderių, kurie susirinks į neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje kitą pirmadienį.

Šampanas tikriausiai liejosi laisvai ir Europos kraštutinių dešiniųjų stovykloje (išskyrus Lietuvą, kur Nacionalinis susivienijimas vėl liko už ribos). Nors tai netapo visa griaunančia jų pergale, kurios bijojo Briuselis, tačiau jų sugebėjimas sutriuškinti prezidento Emmanuelio Macrono liberalus Prancūzijoje ir kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratus Vokietijoje sudrebino Europą. E. Macronas Prancūzijoje net paskelbė pirmalaikius rinkimus.

Vis dėlto pačiame EP kraštutinei dešininei priskiriami Europos konservatoriai ir reformuotojai kol kas savo gretas papildė tik keturiais mandatais ir turės 73 vietas, o jų idėjiniai bendražygiai iš Identiteto ir demokratijos frakcijos – 9 mandatais ir turės 58 vietas. Tačiau jie dar turi galimybę pasipildyti gretas naujais iki šiol Briuselio duonos neragavusiais, tokiais kaip į EP traukinį įšokęs Petras Gražulis. Taip pat į kraštutinių dešiniųjų frakcijas gali būti pritraukti rinkimus Vengrijoje laimėjusio (nors ir apipešioto) Viktoro Orbano bendražygiai ar „Alternatyva Vokietijai“, užėmusi antrą vietą Vokietijoje.

Jau aišku, kad Europos konservatoriai ir reformuotojai turėtų turėti bent du narius iš Lietuvos. Waldemaras Tomaszewskis jau ketvirtąją kadenciją toliau mėgausis gyvenimu šios frakcijos užutėkyje. Apsimetinėti žaliaisiais atsisakę Lietuvos valstiečiai taip pat į ją deleguos Aurelijų Verygą.

Bet kuriuo atveju nė vienai iš kraštutinių dešiniųjų nepavyko tapti trečiąja EP jėga ir iš šios vietos išstumti liberalų iš „Atnaujinkime Europą“ frakcijos. Bet patys liberalai neturi kuo džiaugtis – jie neteko daugiausia iš visų kitų EP politinių jėgų – net 22 mandatų, ir dabar jų frakciją turėtų sudaryti 80 narių.

Liberalus galbūt šiek tiek paguos tai, kad lietuvių šioje frakcijoje padidėjo dvigubai: Liberalų sąjūdžio narys Petras Auštrevičius gan dramatiškoje kovoje vis dėlto sugebėjo likti EP trečiajai kadencijai ir EP naujokas Laisvės partijos atstovas Dainius Žalimas, kuris bando įrodyti, kad kalbos apie „laisviečių“ politinę mirtį per ankstyvos.

Dar vieni pralaimėtojai – Europos žalieji. Jų frakcija iš ketvirtos didžiausios EP nusirito į šeštą vietą. Jie neteko 19 mandatų ir turėtų likti su 52 vietomis EP. Besibaigiančią kadenciją jiems priklausė valstiečių atstovai Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas, bet jie abu į EP nepateko, o ir, kaip minėta, valstiečiai nusimetė žaliųjų kaukę. Vis dėlto dabartinis Europos komisaras Virginijus Sinkevičius nuo demokratų turėtų užtikrinti lietuvių atstovavimą EP žaliųjų frakcijoje.

Antroji didžiausia EP politinė jėga – Socialistai ir demokratai, galima sakyti, nelaimėjo. Jų vietų EP skaičius turėtų sumažėti dviems nariais, bet jie išliks antra didžiausia frakcija su 137 mandatais. Taip pat su į šią frakciją įeinančiais Lietuvos socialdemokratais, kurie buvo laikomi favoritais, bet surinko beveik 80 tūkst. balsų mažiau nei prieš penkerius metus. Vis dėlto jie išsaugojo du mandatus. Jei nepasiduos spaudimui, Vilija Blinkevičiūtė liks ketvirtajai kadencijai EP, o buvęs Europos Komisaras Vytenis Andriukaitis grįš į Briuselį.

EP dar yra Kairiųjų frakcija, kurios komunistinė ideologija kol kas nesužavėjo nė vieno lietuvio. Jie turėtų netekti vienos vietos ir likti su 36 mandatais.

Iš viso EP 27-ioms ES šalims atstovaus 720 europarlamentarų (11 – iš Lietuvos), kurie į pirmą sesiją Strasbūre susirinks liepos 16 d. Šeši Lietuvos EP nariai – konservatorius Liudas Mažylis, socialdemokratas Juozas Olekas, valstietis B. Ropė ir su juo kartu į EP atėjęs S. Jakeliūnas bei šiuose rinkimuose nedalyvavę A. Seibutytė (Maldeikienė) ir Viktoras Uspaskichas turėtų pradėti pakuotis lagaminus atgal į Lietuvą.

2024 06 10 15:03
Spausdinti