ScanpixNors Briuselio burbulo senbuviai džiaugiasi, kad ši Lietuvos europarlamentarų komanda daug aktyvesnė nei ankstesnėse kadencijose, Europos Parlamento (EP) narių darbo nuolatinį monitoringą atliekančios „VoteWatch Europe“ organizacijos analizė rodo, kad mažų mažiausia lietuviškam vienuoliktukui yra kur stengtis.
Šiemet, kaip ir pernai, tik vienas iš Lietuvos europarlamentarų pateko į įtakingiausių EP narių šimtuką. Liberalų sąjūdžio ir EP frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Petras Auštrevičius kaip ir pernai užėmė 78 vietą. Į įtakingiausiųjų šimtuką pateko ir kitų Baltijos šalių atstovai, bet jie įvertinti gerokai geriau: latvė Sandra Kalnietė – 49 vieta, estas Andrus Ansipas – 32 vieta. Be to, estas Urmas Paetas įvardytas kaip viena iš penkių „2021-aisiais kylančių EP žvaigždžių“. Į įtakingiausiųjų šimtuką papuolė ir 7 lenkai. Įtakingiausiu paskelbtas EP pirmininkas italas Davidas Sassoli, antroje vietoje – ispanė Iratxe García Pérez ir trečiojoje – rumunas Dacianas Cioloșas.
P. Auštrevičius pernai buvo papuolęs tarp penkių įtakingiausių EP narių užsienio politikos srityje. Deja, šiemet šiame sąraše jo nėra. Visa lietuvių EP narių, kaip šalies, grupė šioje srityje užėmė 9 vietą, o pernai – trečiąją (iš 27 šalių). Estai pagal įtaką užsienio politikai įvertinti penkti, latviai – 13.
Vis dėlto analizės autoriai „VoteWatch Europe“ pabrėžia, kad „įdomu, jog mūsų politinės įtakos analizė dar kartą patvirtina praėjusių metų tendenciją, kai keleto Vidurio ir Rytų Europos valstybių atstovai pirmauja prieš kitas (nepaisydami savo dydžio). Šiuo atveju tai Lenkija (2 vieta), Rumunija (3 vieta), Estija ar Lietuva.“ Esą tai prisideda prie EP požiūrio į transatlantinių ryšių svarbą ir opoziciją santykių su Rusija atšilimui.
Šiemet lietuviai yra tik 20, o estai – 9, latviai – 10. Pernai Lietuvai skirta 18 vieta. Politiškai įtakingiausių EP narių pagal šalis penketukas atrodo taip: Vokietija, Ispanija, Rumunija, Portugalija, Belgija.
Tačiau daugiau Lietuvos vardas ir jos atstovai EP nelabai minimi tarp įtakingiausiųjų. Įtakingiausiųjų šalių aplinkosaugos politikos srityje 27-tuke Lietuva – 12 (Latvija – 10, Estija – 15). Įtakingiausių šalių sveikatos politikoje lietuviai yra septinti (latviai – dešimti, estai – šešiolikti). Pagal įtaką skaitmeninei politikai Lietuva tik 15-a, o estai ir latviai pirmame dešimtuke. Visose šiose kategorijose nėra nė vieno lietuvio tarp įtakingiausių EP narių.
Vis dėlto blogiausiai atrodo bendras šalių atstovų politinės įtakos reitingas. Šiemet lietuviai yra tik 20, o estai – 9, latviai – 10. Pernai Lietuvai skirta 18 vieta. Politiškai įtakingiausių EP narių pagal šalis penketukas atrodo taip: Vokietija, Ispanija, Rumunija, Portugalija, Belgija.
„Tai atspindi praėjusių metų tendencijas“, – rašo „VoteWatch Europe“.
Pasak analizės autorių, šie įtakingiausiųjų reitingai sudaryti pagal kiekybinius ir kokybinius kriterijus nuo 2019 m. Europarlamento rinkimų iki 2021 m. rugpjūčio: EP narių užimamos formalios ir neformalios pareigybės, pranešimų rengimas, dalyvavimas komitetuose, balsavimai ir kitoks darbas teisėkūroje.
„Į šį vertinimą neturi būti žiūrima kaip į užuominą, kad įtakingi EP nariai yra geresni politikai nei jų kolegos“, – bando apsidrausti „VoteWatch Europe“.
Iš viso Europos Parlamente yra 705 nariai, iš jų 11 – Lietuvos atstovai (Latvijai ir Estijai skirta po 8 vietas).
