FreepikĮvertintas ES biudžeto išlaidų klaidų lygis sumažėjo, tačiau, Europos Audito Rūmų nuomone, jis vis dar kelia susirūpinimą. Be to, ateities ES biudžetams kyla rizika dėl augančios skolinimosi įsipareigojimų naštos.
Palyginti su ankstesniais metais, klaidų lygis, darantis poveikį ES išlaidoms, sumažėjo iki 3,6 proc. (nuo 5,6 proc. 2023 m.). Auditoriai taip pat nustatė pažeidimų, susijusių su dalimi 59,9 mlrd. eurų lėšų, išleistų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), kuri yra pagrindinis ES ekonomikos gaivinimo po pandemijos priemonių rinkinio „NextGenerationEU“ (NGEU) ramstis. Auditoriai pažymi, kad šių pažeidimų finansinis poveikis vis didėja.
„Mažėjantis klaidų lygis – žingsnis į priekį, tačiau su visomis ES išlaidomis susijusių pažeidimų vis dar yra per daug, – sakė Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy. – Jie yra susiję su nuolatiniais priežiūros ir atskaitomybės struktūrų trūkumais. Ryškėjant ES ilgalaikio biudžeto po 2027 m. kontūrams, mūsų nustatyti faktai turėtų būti kelrodis politikos formuotojams, siekiant užtikrinti būsimų ES biudžetų tvarumą ir skaidrumą.“
Metinėje ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kaip dėl skolinimosi gali padidėti būsimiems ES biudžetams kylanti rizika. Iki 2027 m. negrąžintos ES pasiskolintos lėšos galėtų viršyti 900 mlrd. eurų, įspėja auditoriai. Tai beveik dešimt kartų daugiau nei 2020 m. prieš pradedant taikyti ekonomikos gaivinimo po pandemijos priemonių rinkinį NGEU.
Mažėjantis klaidų lygis – žingsnis į priekį, tačiau su visomis ES išlaidomis susijusių pažeidimų vis dar yra per daug.
Be to, dabartiniu biudžeto laikotarpiu bendri NGEU palūkanų mokėjimai galėtų viršyti 30 mlrd. eurų, arba daugiau nei dvigubai, palyginti su pradine 14,9 mlrd. eurų EK prognoze. 2028–2034 m. laikotarpiu palūkanų mokėjimai galėtų siekti beveik 74 mlrd. eurų. Auditoriai pabrėžia – siekiant užtikrinti būsimų ES biudžetų tvarumą, reikės rimtai apsvarstyti didėjančią su skolinimusi susijusių įsipareigojimų naštą.
Europos Audito rūmai klaidų lygį vertina atsižvelgdami į 2 proc. ribą, kurią viršijus netvarkingos išlaidos laikomos reikšmingomis. „Paprastai kalbant, iš 100 eurų ES biudžeto lėšų daugiau nei 3 eurai buvo panaudoti pažeidžiant taisykles, – Lietuvos žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje kalbėjo Audito rūmų narė Laima Liucija Andrikienė. – Kitaip tariant, 6 mlrd. eurų neturėjo būti išmokėti iš ES biudžeto, nes jie buvo panaudoti nesilaikant ES ar konkrečių nacionalinių taisyklių.“
Marius Morkevičius/ELTATačiau, anot auditorės, klaidos nereiškia, kad ES lėšos buvo išvaistytos. Kaip pavyzdį ji pateikė ES finansavimą, skirtą biodujų jėgainės Prancūzijoje statyboms – bendrovė, gavusi finansavimą, nenurodė, kad sudarė sutartį su tos pačios srities rangovu, nors tai yra aiškus interesų pažeidimas. Šiuo metu biodujų jėgainė jau veikia. „Ar tai yra lėšų iššvaistymas? Ne. Bet EK galės peržiūrėti mūsų ataskaitą ir pritaikyti kokias nors sankcijas, pavyzdžiui, grąžinti 20 proc. skirto finansavimo“, – teigė L. L. Andrikienė.
Pasak L. L. Andrikienės, viena iš su ES išlaidomis susijusių klaidų priežasčių – didelis spaudimas nacionalinėms administracijoms išleisti lėšas iš panašius projektus galinčių finansuoti ES fondų.
Lietuva kalba, kad reikia daugiau paramos, bet pasirodo, kad mes tos paramos nesugebame įsisavinti.
Kitos tipinės priežastys – mokėjimai reikalavimų neatitinkantiems projektams, viešieji pirkimai, atliekami nesilaikant taisyklių.
Vis dėlto auditoriai nustatė 19 įtariamo sukčiavimo atvejų ir dar septynis atvejus, kurie perduoti Europos prokuratūrai.
Bendras ES biudžetas 2024 m. siekė 250,6 mlrd. eurų, išlaidos siekė 191,1 mlrd. eurų.
Lietuva 2024 m., neskaitant EGADP lėšų, iš ES biudžeto gavo 1,83 mlrd. eurų, arba 10 proc. nacionalinio valstybės biudžeto, tuo metu šalies įmokos į ES biudžetą sudarė 595,1 mln. eurų, arba triskart mažiau. Įskaitant EGADP lėšas (142,2 mln. eurų), išmokų ir įmokų santykis pasidaro 3,3 karto didesnis.
L. L. Andrikienės vertinimu, Lietuva atsilieka įsisavindama EGADP lėšas. Iki 2024 m. pabaigos Lietuva gavo 46 proc. numatytų dotacijų. „Išlieka rizika, kad numatytos lėšos ir nebus panaudotos, – svarstė auditorė. – Lietuva kalba, kad reikia daugiau paramos, bet pasirodo, kad mes tos paramos nesugebame įsisavinti.“ Tiesa, iš visų 27 bloko valstybių narių penkios įsisavino 60 proc. ar daugiau EGADP lėšų.
Sanglaudos fondų lėšų įsisavinimas Lietuvoje taip pat nėra geras, nors panaši situacija klostosi ir kitose ES valstybėse narėse. Pernai Lietuva panaudojo 11,8 proc., arba 800 mln. iš 6 mlrd. eurų lėšų. To priežastys – vėlai priimami ES teisės aktai ir programiniai aktai laikotarpio pradžioje, spaudimas nacionalinėms institucijoms dėl lėšų įsisavinimo. Tačiau administracinės naštos lengvinimas neturėtų ateiti skaidrumo sąskaita.
„Būtina sustiprinti išlaidų kontrolę ir atskaitomybę, daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatų vertinimui, – teigė L. L. Andrikienė. – Auditoriai rekomenduoja, kad ateityje nauji išlaidų modeliai būtų taikomi tik tada, kai galima labai aiškiai susieti finansavimą su pasiektais rodikliais ir užtikrinti mokėjimų pasiekiamumą, kad galėtume žinoti, kas yra galutiniai naudos gavėjai ir koks rezultatas buvo pasiektas.“
