
Net ir po trejų metų karo Europos lyderiai niekaip nesugeba suprasti būtinybės stiprinti gynybą Neformalus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, skirtas gynybai stiprinti, pirmadienį baigėsi beveik niekuo – tik tos pačios kalbos, kad „reikia“, „būtina“.
„Daug kas jau padaryta. Tačiau turime padaryti daugiau. Turime tai daryti geriau, stipriau ir greičiau. Ir turime tai daryti kartu“, – po EVT susitikimo tradiciškai kalbėjo jos vadovas Antonio Costa ir vėliau pasidžiaugė, kad 2021–2024 m. išlaidos gynybai jau padidintos 30 proc. ir šiuo metu 23 valstybės narės, kurios taip pat yra NATO sąjungininkės, gynybai išleidžia apie 2 proc. savo BVP.
EIB 2025 m. ketina investuoti 95 mlrd. eurų ir remti įvairias iniciatyvas – nuo švariųjų technologijų ir dirbtinio intelekto iki įperkamo bei tvaraus būsto ir klimato kaitos veiksmų, o Europos saugumo ir gynybos pramonei skirti tik 2 mlrd. eurų.
Po jo kalbėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen turėjo kitus skaičius, bet, kaip sakoma, yra melas, didelis melas ir statistika. Tačiau iš kur paimti 500 mlrd. eurų investicijų į gynybą, kurie yra būtini Europai, kaip pernai teigė Komisijos pirmininkė, taip ir nebuvo sutarta. Apie idėją, kad būtų kuriamas atskiras fondas ir skolinimasi ES vardu kaip po pandemijos, net nebuvo užsiminta po EVT susitikimo.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda LRT diplomatiškai pripažino, kad optimizmu šiuo klausimu nespinduliuoja.
„Taip pat kalbėjome apie bendrojo europinio skolinimosi instrumentus ir galbūt prisiminėme kai kuriuos finansinius instrumentus, kurie buvo sukurti dar pandemijos laikotarpiu ar net dar anksčiau – finansinės krizės 2008–2009 m. metu. Bet šioje vietoje matome tam tikrų į stabilumą arba į minimalų biudžeto deficitą orientuotų valstybių kitokį požiūrį, todėl aš dar šiandien pernelyg dideliu optimizmu šiuo klausimu nespinduliuočiau“, – pirmadienį kalbėjo jis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po EVT susitikimo pareiškė, kad nėra „perspektyvos prisiimti bendrą skolą“. Kiek anksčiau Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas išreiškė savo šalies (kartu ir visų „taupiųjų“ ES narių) požiūrį: „Europoje yra keista tradicija visada pradėti nuo bendro finansavimo. Bet mes visada pradedame nuo klausimo – kokia yra užduotis? Kokią problemą turime išspręsti? Manau, kad šiuo klausimu yra didelė vienybė: Europai reikia stipresnės gynybos. Tai visų pirma kiekvienos šalies užduotis, ypač tų, kurios gerokai atsilieka nuo 2 proc. tikslo.“
Būtent siekis didinti kiekvienos šalies narės gynybos finansavimą ir buvo įvardytas U. von der Leyen, kaip EVT susitikimo vienas iš trijų sutarimų. Esą dėl to Komisija svarstys galimybę suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo naudojant papildomą skolą gynybos išlaidoms finansuoti.
„Ypatingais laikais galima imtis ypatingų priemonių“, – pompastiškai pareiškė U. von der Leyen.
Tačiau, G. Nausėdos teigimu, nepaisant retorikos, ne visos šalys pasiryžusios didinti gynybos finansavimą, nes jos yra toliau nuo Rusijos ir tikisi, kad nereikės mokytis rusų kalbos, kaip neseniai pasakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kuris, beje, taip pat dalyvavo EVT susitikime.
„Buvo labai įdomu pažiūrėti, kiek atskiros valstybės yra linkusios didinti savo gynybos biudžeto išlaidas. Tai vėlgi čia yra dvi grupės valstybių. Vienos, viena vertus, mato didelių problemų įrodyti savo vidaus visuomenėms tokių išlaidų didinimo būtinumą ir, ko gero, kuo toliau valstybė yra nuo karšto fronto arba nuo tos rytinės ES sienos, tuo tas įtikinėjimas tampa sudėtingesnis. Na, o valstybės, kurios patiria panašius iššūkius, kaip mes, be abejo, yra nusiteikusios ambicingai didinti savo gynybos išlaidas“, – kalbėjo prezidentas.
Antrasis gynybos finansavimo ramstis, pasak U. von der Leyen, – Europos investicinis bankas (EIB), kuris turėtų ir esą nori labiau įsitraukti į gynybos sektorių. Neva per jį bus galima finansuoti atskirus ES ar kelių šalių narių projektus, tokius kaip oro gynybos sistemų įsigijimai.
Įtakingiausias Briuselyje leidinys Politico.eu jau pavadino šią baltąją knygą ES „baltąja vėliava“.
Tiesa, Komisijos pirmininkė pamiršo paminėti, kad EIB 2025 m. ketina investuoti 95 mlrd. eurų ir remti įvairias iniciatyvas – nuo švariųjų technologijų ir dirbtinio intelekto iki įperkamo bei tvaraus būsto ir klimato kaitos veiksmų, o Europos saugumo ir gynybos pramonei skirti tik 2 mlrd. eurų.
„Noriu labai aiškiai pasakyti: mes nesame gynybos ministerija“, – praėjusią savaitę pristatydama EIB 2024 m. rezultatus žurnalistams sakė EIB grupės prezidentė Nadia Calviño.
Trečiasis Europos gynybos finansavimo ramstis, dėl kurio sutaria ES lyderiai, pasak U. von der Leyen, yra privačios, privačių bankų investicijos. Bet kaip jas pavyks užsitikrinti, po trijų dešimtmečių atgrasymo nuo investicijų į „mirties pramonę“, Komisijos vadovė neįvardino.
Ji taip pat dar kalbėjo apie kitas priemones, kurios esą pagilins ES bendradarbiavimą gynybos srityje: bendri pirkimai, suvaržymų supaprastinimas, inovacijos…
Visa tai, tikėtina, suguls į gynybos ir kosmoso komisaro Andriaus Kubiliaus baltąją knygą dėl Europos gynybos, kurią jis turėtų pristatyti kovo 19 d., o birželį gynybos stiprinimo priemones planuoja patvirtinti EVT.
Įtakingiausias Briuselyje leidinys Politico.eu jau pavadino šią baltąją knygą ES „baltąja vėliava“.