Europos KomisijaEuropos Komisija (EK) trečiadienį pristatė kasmetines rekomendacijas konkrečioms ES šalims, kurias jos turėtų įgyvendinti per ateinančius 12–18 mėnesių, kad išspręstų įvardytas problemas. Lietuvai ydų netrūksta.
EK, prieš pateikdama rekomendacijas, įvardijo ir kiekvienos šalies narės bėdas. Kalbėdama apie Lietuvą, Komisija teigia, kad Lietuvos mokestinių pajamų dalis BVP yra gerokai mažesnė už ES vidurkį, o tai riboja viešąsias išlaidas sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir bendrosioms viešosioms paslaugoms. Taip pat priduriama, kad PVM atotrūkis (skirtumas tarp numatomų PVM pajamų ir surinktos sumos) tebėra vienas didžiausių ES, o 2021 m. pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčių, kurie yra vieni iš mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančių mokesčių, sudarė tik 0,3 proc. BVP, t. y. maždaug septynis kartus mažiau nei ES vidurkis. Eurokomisija teigia, kad Lietuva turi vienus mažiausių transporto mokesčių ES ir yra viena iš nedaugelio valstybių narių, kuriose netaikomas metinis automobilių mokestis.
„Be ekonominių ir socialinių iššūkių, kurie sprendžiami atkūrimo ir atsparumo plane, Lietuva susiduria su daugybe papildomų iššūkių, susijusių su sveikatos sistema, socialinėmis paslaugomis ir socialiniu būstu, energetika ir ekologine transformacija“, – teigiama EK ataskaitoje.
Pateikiami ir to konkretūs faktai: Lietuvos sveikatos rodikliai rodo, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra viena mažiausių ES ir didžiausias ES mirtingumo nuo savižudybių lygis.
„Tai rodo, kad būtina didinti sveikatos priežiūros veiksmingumą ir kad Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje reikia daugiau prevencinių priemonių. Sveikatos priežiūros sektoriaus iššūkius dar labiau apsunkina darbo jėgos trūkumas, įgūdžių neatitikimas ir netolygus sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymas, o tai riboja pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir jų teikimą“, – teigia Komisija.
Jos ekspertai priduria, kad socialinių paslaugų planavimą ir teikimą apsunkina tai, jog savivaldybės nepakankamai įtraukia nevyriausybines organizacijas ir neveiksmingai integruoja socialinę paramą ir profesinį mokymą į aktyvią darbo rinkos politiką. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje galimybės gauti socialinį būstą yra ribotos. 2022 m. pabaigoje socialinio būsto laukė apie 9700 šeimų (beveik 19 000 žmonių), o vidutinė laukimo trukmė – 5,85 metų. Bendra socialinio būsto kokybė išlieka žema.
Tiesa, EK pagiria Lietuvą, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Lietuva sėkmingai atsisakė dujų, naftos, elektros energijos ir anglies importo iš Rusijos, perorientuodama energijos išteklių importą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog Lietuva tebėra labai priklausoma nuo energijos tiekimo iš importo. Ji importuoja apie du trečdalius bendro elektros energijos poreikio ir beveik visą naftą bei dujas. Be to, nafta ir dujos sudaro tris ketvirtadalius šalies energijos rūšių derinio.
„Didelį energijos poreikį lemia didelis ir senas transporto parkas, nepakankamai naudojamas viešasis transportas ir geležinkeliai, didelis energiškai neefektyvių pastatų fondas ir daug energijos naudojanti pramonė“, – sakoma EK ataskaitoje, kurioje yra ir daugiau kritikos Lietuvai (pvz., įgūdžių darbo rinkoje trūkumas).
Galiausia Eurokomisija pateikia Lietuvai 4 rekomendacijas, kurias ji turėtų įgyvendinti 2023 ir 2024 m.
Visų pirma, rekomenduojama iki 2023 m. pabaigos nutraukti galiojančių paramos energetikai priemonių taikymą, o jei dėl kainų augimo prireiktų jų, užtikrinti, kad jos būtų nukreiptos į pažeidžiamų namų ūkių ir įmonių apsaugą, būtų fiskaliniu požiūriu prieinamos ir išsaugotų paskatas taupyti energiją. Taip pat užtikrinti veiksmingą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) dotacijų ir kitų ES fondų lėšų įsisavinimą, visų pirma siekiant skatinti ekologišką ir skaitmeninį perėjimą, bei stiprinti sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos adekvatumą ir gerinti bendrąsias viešąsias paslaugas.
Antra, EK rekomenduoja toliau nuosekliai įgyvendinti ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planą bei skubiai užbaigti „REPowerEU“ skyrių, kad jį būtų galima greitai pradėti įgyvendinti.
Trečia Eurokomisijos rekomendacija: „Stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir plėsti prevencinę sveikatos priežiūrą, įskaitant sveikatos priežiūros sistemos atsparumo didinimą. Gerinti socialinių paslaugų planavimą ir teikimą. Gerinti socialinio būsto prieinamumą ir kokybę.“
Galiausiai Lietuva raginama toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir importuojamos energijos spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą. Be to, Vilnius turėtų užtikrinti pakankamą elektros energijos jungčių pajėgumą, kad būtų padidintas tiekimo saugumas, ir toliau laiku sinchronizuoti su ES elektros energijos tinklu.
Šias EK rekomendacijas aptars šalys narės ir birželio mėnesį jos bus patvirtintos Europos Vadovų Taryboje.
