
Lietuva, kaip ir dar 15 valstybių, gali didinti biudžeto deficitą, jei išlaidos yra skirtos gynybai. Taip trečiadienį nusprendė Europos Komisija. Tiesa, dar reikia formalaus ES Tarybos pritarimo.
„Pagal 2025 m. kovo mėn. pristatytą planą „ReArm Europe“ / „Readiness 2030“ Komisija pasiūlė aktyvuoti nacionalinę išlygą, leidžiančią valstybėms narėms laikinai viršyti maksimalius grynųjų išlaidų augimo tempus, kad būtų padidintos išlaidos gynybai. 16 valstybių narių (Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Portugalijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Vengrijos ir Vokietijos) prašymu Komisija šiandien priėmė rekomendacijas Tarybai dėl nacionalinės išlygos aktyvacijos atitinkamoms šalims“, – trečiadienį pranešė Komisija.
Kaip jau rašyta, Lietuva viena diena praleido sąlyginį Europos Komisiją terminą – gegužės 1-ąją su prašymu aktyvuoti išimtį, kuri leistų padidinti biudžeto deficitą 1,5 proc. BVP, jei šie pinigai bus skirti gynybai stiprinti. Tai sulaukė priekaištų iš buvusio Europos komisaro ir šiuo metu Europos Parlamento nario Virginijaus Sinkevičiaus, kuris palygino Lietuvos valdžios veiksmus su „studentu, kuris vadovėlį kiekvieną kartą atsiverčia egzamino išvakarėse“.
Vis dėlto Lietuva nebuvo vienintelė „studentė“ – Bulgarija, Čekija ir Kroatija irgi pateikė prašymus vėliau, o Komisija tam neprieštaravo.
Finansinis lankstumas, t. y. leidimas, kad biudžeto deficitas viršytų 3 proc. BVP, jei lėšos skiriamos gynybai, numatytas pagal Europos Komisijos planą „ReArm Europe“ / „Readiness 2030“. Patvirtinus išimtį valstybėms narėms suteikiama papildoma biudžetinė erdvė didinti gynybos išlaidas, nepažeidžiant ES fiskalinių taisyklių.
Komisija skaičiuoja, kad ši išimtis per visas ES šalis suteiks 650 mlrd. eurų, kurie bus išleisti gynybai stiprinti, tačiau tai kelia abejonių, nes neatrodo, kad didžiosios valstybės narės (Italija, Prancūzija, Ispanija), nejaučiančios Rusijos grėsmės, skubės ja pasinaudoti.