Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 29 d.


Europos Komisija „pasveikino“ Rusiją su pseudoreferendumais – pasiūlė naują sankcijų paketą
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pasiūlė naujas ES sankcijas Rusijai. Taip Briuselis sureagavo į pseudorefendumus Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.

Specialaus kreipimosi trečiadienį popiet metu U. von der Leyen teigė:

„Suklastotas referendumai, surengti teritorijose, kurias Rusija okupavo, yra neteisėtas bandymas užgrobti žemes ir pakeisti tarptautines sienas jėga. Mobilizacija ir Putino grasinimai panaudoti branduolinį ginklą yra tolesni žingsniai eskalacijos link. Mes nepripažįstame jokių suklastotų refendumų ir aneksijos Ukrainoje bei esame nusiteikę padaryti taip, kad Kremlius sumokėtų.“

Pasak Eurokomisijos pirmininkės, pirmoji siūlomų sankcijų paketo dalis įjungia asmenų ir įmonių sąrašus, o antroji – toliau ribos prekybą, kuri „dar labiau smogs ir izoliuos Rusijos ekonomiką“. Tarp šių priemonių, nauji rusiškų produktų draudimai, kurie atims iš Rusijos 7 mlrd. eurų pajamų.

„Taip pat siūlome praplėsti sąrašą produktų, kurie nebus eksportuojami į Rusiją. To tikslas – kad Kremliaus karinis kompleksas nebeturėtų esminių technologijų“, – kalbėjo U. von der Leyen.

Sankcijos veikia, sankcijos yra svarbios, tačiau jų reikia laikytis ilgą laiką ir užtikrinti, kad jos nebūtų apeinamos.

Ji pridūrė, kad siūloma taip pat uždrausti tam tikras paslaugas tiekti Rusijai bei ES piliečiams dirbti Rusijos valstybinėse įmonių valdybose.

„Trečiasis kompleksas susijęs su Rusijos nafta. Kaip žinote, Rusija iš iškastinio kuro pardavimo gaunamą pelną naudoja savo karui finansuoti. Kalbant apie Rusijos naftą, turbūt prisimenate, kad jau susitarėme nuo gruodžio 5 d. uždrausti įvežti į ES rusišką žaliavinę naftą, gabenamą jūra. Tačiau taip pat žinome, kad tam tikroms besivystančioms šalims vis dar reikia tam tikro rusiškos naftos kiekio, bet mažomis kainomis. Todėl G-7 iš esmės susitarė nustatyti rusiškos naftos kainų ribą trečiosioms šalims. Viena vertus, ši naftos kainų riba padės sumažinti Rusijos pajamas, kita vertus, ji padės išlaikyti stabilias pasaulio energijos rinkas. Šiandien, šiame pakete, čia, mes nustatome teisinį pagrindą šiai naftos kainų ribai“, – pažymėjo Komisijos pirmininkė.

Galiausia, ji paminėjo, kad dedama daugiau pastangų, jog būtų užkirstas kelias sankcijų apėjimui. T.y. bus įtraukta nauja kategorija, į kurią bus įtraukti asmenis, jei jie apeina ES sankcijas.

„Pavyzdžiui, jei jie perka prekes ES, gabena jas į trečiąsias šalis, o paskui į Rusiją, tai būtų mūsų sankcijų apėjimas, ir šie asmenys galėtų būti įtraukti į sąrašą. Manau, kad tai turės didelį atgrasomąjį poveikį“, – sakė U. von der Leyen.

Anot J. Borrellio, į naujus sankcijų sąrašus siūloma įtraukti kolaborantus okupuotose teritorijose, Rusijos asmenis, kurie prisidėjo prie pseudoreferendumų organizavimo, aukštus Rusijos kariškius bei Rusijos armijos rėmėjus, dezinformacijos skleidėjus. Šiuo metu ES taiko sankcijas 1,3 tūkst. asmenų ir įmonių iš Rusijos.

„Galiausiai taip pat svarbu pažymėti, kad metų pradžioje patvirtintų apribojimų, taikomų Krymui, geografinę taikymo sritį išplečiame į Donecką ir Luhanską. Tai apims visas vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos teritorijas, įskaitant Zaporižės ir Chersono sritis – kurios nepriklauso Donbasui ir nebuvo įtrauktos į ankstesnius sprendimus“, – teigė ES diplomatijos vadovas ir pridūrė: „Sankcijos veikia, sankcijos yra svarbios, tačiau jų reikia laikytis ilgą laiką ir užtikrinti, kad jos nebūtų apeinamos.“

Baltijos valstybės, Lenkija taip pat gali būti nepatenkintos, nes siekė griežtesnių priemonių.

Rusijos kolaborantai antradienį paskelbė, kad, remiantis preliminariais rezultatais, pseudoreferendumuose už prisijungimą prie Rusijos esą pasisakė 97–98 proc. balsavusiųjų okupuotose Ukrainos regionuose. Trečiadienį tie patys kolaborantai pasiprašė, kad Vladimiras Putinas priimtų juos į Rusijos sudėtį. Spėjama, kad jis jau penktadienį gali paskelbti keturių Ukrainos regionų aneksiją.

Dabar dėl sankcijų sutarti turi ES valstybės. Baiminamasi, kad tradiciškai pagalius į ratus kiš Vengrija, kurios Kremliui simpatijų neslepiantis premjeras Viktoras Orbanas viešai teigia, kad reikia atšaukti jau priimtas ES sankcijas Rusijai.

Baltijos valstybės, Lenkija taip pat gali būti nepatenkintos, nes siekė griežtesnių priemonių – kad į naują paketą būtų įtrauktos sankcijos Rusijos branduolinei pramonei, nuo SWIFT būtų atjungtas „Gazprom“ bankas.

2022 09 28 17:43
Spausdinti