TwitterVilnius teigia, kad „dalinė mobilizacija nėra savaiminis pagrindas suteikti Rusijos piliečiams prieglobstį“, tačiau Europos Komisija teigia, kad ES teisė vis dar galioja, ir netiesiogiai patarė, kaip bėgantys nuo mobilizacijos galėtų patekti ir į Lietuvą.
Per ketvirtadienio vidurdienio Europos Komisijos spaudos konferenciją viena pagrindinių temų tapo prie Suomijos sienos susidariusios Rusijos piliečių, kurie bėga nuo trečiadienį Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos, eilės. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės bei Lenkija, nuo šios savaitės neįsileidžia Rusijos piliečių su turistinėmis Šengeno vizomis. Tačiau, pasak Komisijos, tai nekeičia situacijos dėl prieglobsčio suteikimo.
„ES suteikia prieglobsčio teisę, bet kiekvienas prašymas turi būti atskirai nagrinėjamas. Žinoma, turime atsižvelgti į geopolitines priežastis ir saugumo klausimą“, – teigė Eurokomisijos atstovė spaudai Anitta Hipper, atsakinga už klausimus dėl vidaus reikalų ir migracijos.
Tada italų žurnalistas Davidas Carretta patikslino klausimą: „Įsivaizduokime, aš esu Rusijos pilietis, kuris gali būti pašauktas į armiją, ir aš nusprendžiu keliauti prie Estijos ar Suomijos sienos bei paprašyti tarptautinės apsaugos, nors neturiu vizos. Ar šalis narė privalo mane įsileisti ir nagrinėti mano tarptautinės apsaugos prašymą, ar ne?“
„Kaip minėjau, kalbant apie asmenis, kurie atvyksta į ES ir prašo tarptautinės apsaugos, ši teisė turi būti garantuota“, – patvirtino A. Hipper.
TwitterJai antrino ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen atstovas spaudai Ericas Mameris: „ES teisė nepasikeitė šiuo klausimu, bet reikia kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai pasienyje.“
ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano taip pat teigė, kad rusų eilės prie sienų rodo, jog Rusijos piliečiai „balsuoja kojomis“ dėl V. Putino politikos, ir ES solidarizuojasi su rusais, kurie nenori kariauti.
„Mes solidarizuojamės, užjaučiame šeimas, kurios nenori, kad jų sūnus dalyvautų nusikalstame kare, ir ES dirba prie sprendimo tai parodyti“, – sakė jis.
Tačiau į klausimą, ar Europos Komisija ragina Baltijos šalis peržiūrėti jų sienų ir vizų politiką Rusijos piliečiams dėl humanitarinių priežasčių, Komisijos atstovai konkrečiai neatsakė, tik paminėjo, kad „ES reikia bendros pozicijos“ ir kad „vyksta konsultacijos“.
Trečiadienį Lietuvos Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas nusprendė, kad nesikeis nei vizų išdavimo Rusijos piliečiams, nei jų patekimo į Lietuvą tvarka. Ir toliau į Lietuvą bus įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai. Remiantis Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešimu spaudai, „dalinė mobilizacija nėra automatinis pagrindas suteikti Rusijos piliečiams prieglobstį. Kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, siekiant išvengti grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išlaikyti duris atviras pilietinės visuomenės bei opozicijos atstovams“.
„Gerai pagalvojus, tai rusų bėgimas nuo mobilizacijos – tai nėra bėgimas nuo politinio persekiojimo, nes vyksta jų pačių valstybėje, kurios Putinas neokupavo. Tad sienos turi likti uždarytos“, – trečiadienį pareiškė ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
