Žinia apie tariamą Europos Komisijos planą „uždrausti“ Kalėdas sukėlė bangas ne tik Vatikane, bet Lietuvoje. Kaip yra iš tiesų?
Dar spalį išleistas vidiniam vartojimui skirtas Europos Komisijos dokumentas pastarosiomis dienomis sukėlė didžiulį šurmulį. Mat jį pagaliau perskaitė žurnalistai iš Italijos bulvarinio leidinio „il Giornale“ ir paleido skandalingą naujieną, kad Europos Komisija ruošiasi uždrausti Kalėdas. Šią žinią netruko pasigauti Italijos populistai ir net Vatikanas neatsispyrė pagundai pakomentuoti.
Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas teigė, kad siekis panaikinti bet kokią diskriminaciją yra teisingas, tačiau:
„Dabar, deja, linkstama viską suvienodinti, nemokama gerbti teisėtų skirtumų. Žinoma, skirtingumas neturi tapti priešprieša ar diskriminacijos šaltiniu, bet turi būti integruotas būtent tam, kad būtų ugdomas visavertis ir integralus žmogiškumas, – „Vatican News“ teigė kardinolas. – Antras tokiuose sprendimuose, kaip pastarasis, slypintis pavojus – tai nesiskaitymas su tikrove.“
Ši žinia netrukus sulaukė tiek Lietuvos dešiniųjų dėmesio, tiek vis įrodymų apie „Europą-gėjropą“ ieškančių Rusijos propagandos kanalų, kaip kad „Russia Today“, dėmesio.
Visgi Europos Komisija paneigė, kad ruošiasi „uždrausti“ Kalėdas, o už dokumento parengimą atsakinga komisarė Helena Dalli pareiškė, kad dėl „kilusio susirūpinimo dėl kai kurių pavyzdžių, pateiktų „Integracinės komunikacijos gairėse“, kurios įprastos tokiose gairėse, vyksta darbas. Mes atsižvelgiame į šį susirūpinimą ir pataisysime gaires.“
Reikia vengti tokių išsireiškimų „Kalėdų metas gali kelti stresą“, o vietoj to esą reiktų naudoti: „švenčių metas gali kelti stresą“ arba „švenčių metas gali kelti stresą, žmonėms švenčiatiems Kalėdas, Hanuką“.
O „susirūpinimą“ sukėlė 30 puslapių komunikacijai skirtame vidiniame dokumente įvardyti pavyzdžiai, kaip viešuose oficialiuose pareiškimuose vengti diskriminacijos, stereotipų. Tarkime, „vengti įvardyti ar asmuo yra susituokęs, ar vienišas“; vengti terminų „Artimieji Rytai“ ar „arabų šalys“, kaip sinonimų musulmonams; vengti, kaip pavyzdžius įvardyti vien tik senąsias ir didžiąsias ES nares; nenaudoti žodžio „europiečiai“ apibūdinant visus ES gyventojus ir tokių išsireiškimų, kaip „Marso kolonizacija“ (žodis „kolonizacija“ – netinkamas).
Bet labiausia visiems „susirūpinimą“ sukėlė šis pavyzdys: reikia vengti tokių išsireiškimų „Kalėdų metas gali kelti stresą“, o vietoj to esą reiktų naudoti: „švenčių metas gali kelti stresą“ arba „švenčių metas gali kelti stresą, žmonėms švenčiatiems Kalėdas, Hanuką“. Paaiškinimas: ne visi švenčia Kalėdas, todėl „reikia būti jautriems žmonių praktikuojamai religijai“.
Dar vienas įdomus pavyzdys „Integracinės komunikacijos gairėse“ – vengti hipotetiniuose pavyzdžiuose naudoti krikščioniškus vardus, tarkime, vietoj „Marija ir Jonas yra tarptautinė pora“, reiktų vartoti „Malika ir Julius yra tarptautinė pora“.
„Integracinės komunikacijos gairės“ yra dalis Eurokomisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen puoselėjamos Lygybės Sąjungos strategijos, kuri siekia, kad kiekvienas turi būti vertinamas ir gerbiamas nepriklausomai nuo lyties, rasės, etninės kilmės, išpažįstamos religijos, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
