EPKą per penkerius metus nuveikė Europos Parlamentas (EP)? Kokia jo sudėtis? Ar badaus neišrinkti europarlamentarai? Pateikiame atsakymus į šiuos ir kitus įdomius klausimus:
1. Rinkimai
Pirmieji rinkimai į EP įvyko 1979 m. ir tik devyniose šalyse, kurios priklausė tuometei Europos bendrijai (tai buvo pirmieji istorijoje tarptautiniai rinkimai). Nuo 1952 m. iki tol valstybės narės skyrė EP narius iš savo nacionalinių parlamentų.
Lietuvoje pirmą kartą rinkimai į EP surengti 2004 m. – po didžiosios plėtros etapo, kai prie ES kartu su mūsų šalimi prisijungė Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Estija, Latvija, Malta ir Kipras.
Šiemet rinkimai į EP vyks keturias dienas: birželio 6 d. jie prasidės nuo Nyderlandų, o birželio 9 d. jie įvyks Lietuvoje ir dar 19-oje valstybių narių.
Balsavimas yra privalomas tik keturiose valstybėse narėse: Belgijoje, Bulgarijoje, Liuksemburge ir Graikijoje.
2. Sudėtis
EP iki 2019 m. buvo 751 europarlamentaras, bet, Jungtinei Karalystei oficialiai palikus ES, jų skaičius sumažėjo iki 705. Šių metų rinkimuose bus išrinkta 720 EP narių, nes, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, kai kurioms valstybėms narėms buvo padidintas mandatų skaičius (pvz., Latvijai pridėtas vienas). Lietuvai ir toliau atstovaus 11 europarlamentarų.
3. Moterys
Šios kadencijos EP moterys europarlamentarės sudarė 39,57 proc. (Lietuvos atveju – mažiau nei 30 proc., arba 3 narės iš 11-os). Nuo 2022 m. EP pirmininkė yra Roberta Metsola iš Maltos. 1979 m. Holokaustą išgyvenusi prancūzė, kovotoja už moterų teises Simone Veil buvo išrinkta pirmąja EP moterimi pirmininke.
4. Amžius
Vidutinis šios EP kadencijos narių amžius yra 53 metai. 21 metų Danijos žaliųjų partijos įstatymų leidėja Kira Marie Peter-Hansen tapo jauniausia visų laikų įstatymų leidėja, 2019 m. patekusi į EP. Jauniausios EP delegacijos yra iš Maltos ir Šiaurės šalių. Maltos, Švedijos ir Danijos europarlamentarams, baigiantis šiai kadencijai, buvo 47–48 metai.
Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos europarlamentarai buvo vyriausi – jų amžiaus vidurkis viršijo 60 metų. Lietuvos EP komandoje vidurkis siekia 65 metus.
5. Pavardės
Kaip galima įsivaizduoti, EP gausu įvairiausių pavardžių, kurias ne visiems lengva ištarti ar įsiminti. Vis dėlto ilgiausios pavardės titulas šioje kadencijoje priklauso ispanams: Cristina Maestre Martín de Almagro ir José Manuelis García-Margallo y Marfilas.
6. Darbai
Nuo 2019 m. liepos iki 2024 m. balandžio 29 d. EP priėmė ir pasirašė 374 teisėkūros aktus (ankstesnės kadencijos metu – 401). Kitos kadencijos europarlamentarams palikta 119 nebaigtų teisės aktų pasiūlymų.
7. Kaina
EP metinis (2023 m.) biudžetas – mažiau nei 2,3 mlrd. eurų. Tai sudaro penktadalį visų ES institucijų administracinių išlaidų ir 1,2 proc. ES bendrojo biudžeto.
Nors EP labai palaiko Žaliąjį kursą, ir toliau posėdžiauja tarp Briuselio ir Strasbūro. Apskaičiuota, kad dėl 12 metinių kelionių į Strasbūrą per metus išmetama nuo 11 tūkst. iki 19 tūkst. tonų CO2.
8. Pensijos
Ne, kadenciją baigusiems europarlamentarams badas negresia. Kadencijos pabaigoje EP nariai turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio pašalpą, lygią vieno mėnesio darbo užmokesčiui už vienus išdirbtus metus. Ji mokama ne ilgiau kaip dvejus metus. Buvę EP nariai turi teisę gauti ir pensiją, kai jiems sukanka 63 metai, ir ji lygi 3,5 proc. jų atlyginimo už kiekvienus visus tarnybos metus ir po vieną dvyliktąją jo dalį už kiekvieną visą mėnesį, tačiau iš viso ne daugiau kaip 70 proc.
EP nario mėnesinis atlyginimas yra 10 075,18 euro bruto ir 7853,89 euro neto, atskaičius ES mokesčius ir draudimo įmokas (2023 m. liepos 1 d. duomenys). Bendroms išlaidoms (biuro nuoma ir reikmenys, IT įranga ir pan.) kompensuoti skirta išmoka yra 4950 eurų per mėnesį. Taip pat skiriami 350 eurų per dieną dienpinigiai už kiekvieną oficialaus darbo EP dieną. Be to, EP padengia kelionės išlaidas, kad europarlamentarai galėtų dalyvauti EP posėdžiuose.
