Filmo svetainėPraėjus tik mėnesiui nuo premjeros Ukrainoje, Briuselyje esančiame Europos Parlamente parodytas filmas „Buča“ („Bucha“) apie lietuvį Konstantiną Gudauską, dar vadinamą „Bučos angelu“.
Filmo premjerą Europos Parlamente antradienį surengė Briuselyje veikianti organizacija „Promote Ukraine“. „Buča“, kuris Ukrainoje pirmą kartą parodytas tik lapkritį, yra paremtas tikra istorija Kazachstane, žydės ir lietuvio šeimoje, gimusį K. Gudauską, kuris rizikavo savo gyvybe, kad išgelbėtų 203 civilius gyventojus Bučos okupacijos metu.
InstagramFilmas prasideda nuo viduramžių italų poeto Dantės Alighieri citatos: „Kelias į rojų prasideda pragare.“
Tai dvi valandas trunkantis galingas ir giliai jaudinantis pasakojimas apie didvyriškumą ir žmogiškumą, o kartu – apie protu sunkiai suvokiamą Rusijos armijos žiaurumą ir pirmųjų dienų karo šoką. Nenuostabu, kad daugelis žiūrovų liko sujaudinti, krūpčiojo ar braukė ašarą.
„Buča“ – tai ne tik filmas, bet ir išsami studija apie ukrainiečių drąsą ir vienybę karo metu. Filmo tikslas – pabrėžti meilės, atsparumo ir abejingumo galią, priminti vienybės svarbą įveikiant kolektyvines traumas“, – apibūdina savo kūrinį filmo autoriai.
Filmas parodo, kad mes visi privalome daryti daugiau, nei iš mūsų tikimasi.
Filmo premjeroje įžanginį žodį sakiusi Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Pina Picierno pabrėžė, kad šis filmas – vienas iš būdų atsispirti Rusijos propagandai, parodyti, ką iš tiesų Rusija vykdė ir vykdo Ukrainoje. Jai pritarė ir renginyje dalyvavęs europarlamentaras iš Lietuvos Dainius Žalimas. Anot jo, filme parodomi ne tik nusikaltimai žmogiškumui, karo nusikaltimai, bet ir Rusijos nešama smurto ideologija – ji neigia žmogaus teises, žmogiškumą ir žmogaus orumą.
„Filmas parodo, kad mes visi privalome daryti daugiau, nei iš mūsų tikimasi“, – kalbėjo europarlamentaras.
IQDeja, paties filmo herojaus K. Gudausko premjeroje nebuvo, bet D. Žalimas pasakojo, kad yra pažįstamas su juo: „Atrodo tikrai bebaimis, be atodairų pasiaukojantis dėl kitų, morališkai tvirtas, bet kartu labai kuklus žmogus. Iki šiol jis savanoriauja padėdamas Ukrainos kariams.“
K. Gudauskas, kurį filme įkūnijo žinomas lenkų aktorius Cezary Łukaszewiczius, gimė Kazachstane. Jo tėvai išsiskyrė, kai jam buvo 10 metų, ir jis liko gyventi Kazachstane, buvo pilietinių teisių aktyvistas. 2019 m., grasinant represijomis, jis buvo priverstas palikti Kazachstaną ir apsigyveno Ukrainoje bei atnaujino ryšius su tėvu Lietuvoje. Būtent Kazachstano piliečio pasas – „draugiškas“ rusams – okupacijos metais padėjo K. Gudauskui keliauti per Rusijos kontrolės punktus ir išvežti ukrainiečius, tarp kurių – žinomas kompozitorius Ihoris Pokladas.
„Manęs klausinėjo, ar aš bijojau mirties, ar man buvo baisu. Taip, man buvo baisu, bet mirties aš neieškojau. Aš ieškojau Dievo. Žmonės ten meldėsi, šaukėsi Dievo pagalbos, kad išsigelbėtų. Aš supratau, kad nėra žmonių, kurie galėtų šias užkardas pervažiuoti. Kai atvažiuodavau į okupantų postus, jie (rusai – red. past.) juk manęs su gėlėmis nesutikdavo, jie tyčiojosi iš manęs, atlikdavo labai gėdingas apžiūras, išrengdavo, nors buvo kovo mėnuo, buvo šalta. (...) Aš pasirinkau kelią padėti žmonėms“, – pernai LRT teigė K. Gudauskas ir pridūrė, kad po Ukrainos pergalės jis grįš „į namus, į Lietuvą“.
