piqsels.comEuropos Komisija (EK) oficialiai priėmė reglamentą, kuriuo Europos ūkininkams leidžiama iš dalies netaikyti sąlygos dėl pūdymui paliktos žemės. Tai padaryta atsižvelgiant į sausio 31 d. pateiktą EK pasiūlymą ir diskusijas su valstybėmis narėmis komitetų posėdžiuose.
Reglamentas įsigalioja trečiadienį ir bus taikomas atgaline data nuo sausio 1 d. vienerius metus, t. y. iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Dalinė išimtis taikoma atsižvelgiant į kelis valstybių narių prašymus suteikti daugiau lankstumo, kad būtų galima geriau reaguoti į ES ūkininkams kylančius iššūkius.
ES ūkininkai, auginantys azotą fiksuojančius augalus (pavyzdžiui, lęšius, žirnius ar ankštines daržoves) arba tarpinius pasėlius be augalų apsaugos produktų 4 proc. jų ariamosios žemės vietoj to, kad paliktų 4 proc. savo ariamosios žemės pūdymams ar negamybiniams objektams, bus laikomi atitinkančiais geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 8 standarto reikalavimą. Tačiau ūkininkai savo nuožiūra gali nuspręsti toliau laikytis reikalavimo dėl pūdymo arba negamybinių objektų.
Priimtu galutiniu teisės aktu valstybėms narėms taip pat suteikiama galimybė keisti savo ekologines sistemas, kuriomis remiami negamybiniai plotai, kad būtų atsižvelgta į alternatyvius bazinius rodiklius pagal GAAB 8 standarto sąlygas. Norint nedelsiant atnaujinti atitinkamas ekologines sistemas, pakaks tiesiog apie tai pranešti EK.
Valstybės narės, norinčios taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nacionaliniu lygmeniu, turi apie tai per 15 dienų nuo reglamento įsigaliojimo pranešti EK, kad būtų galima kuo greičiau informuoti ūkininkus.
Europos Komisijos pasiūlymas kruopščiai suderintas, kad būtų užtikrinta reikiama tinkamos pagalbos su įvairiais iššūkiais susiduriantiems ūkininkams teikimo ir biologinės įvairovės bei dirvožemio kokybės apsaugos pusiausvyra.
Aštuntuoju GAAB standartu, be kita ko, nustatytas reikalavimas dėl mažiausios ariamosios žemės dalies skyrimo negamybiniams plotams arba objektams. Pastarieji paprastai reiškia pūdymui ir negamybiniams kraštovaizdžio elementams, tokiems kaip gyvatvorės ir medžiai, paliktą žemę. Ūkiams, kuriuose ariamosios žemės yra mažiau nei 10 hektarų, šis reikalavimas netaikomas.
Tarpiniai augalai – tai augalai, kurie auga tarp dviejų pagrindinių pasėlių. Šie augalai gali būti naudojami gyvūnams šerti arba kaip žaliosios trąšos. Azotą fiksuojančių augalų ir tarpinių augalų naudojimas visokeriopai naudingas aplinkai, be kita ko, dirvožemio biologinei įvairovei ir mažesniam maisto medžiagų išplovimui. Siekiant laikytis BŽŪP aplinkosaugos tikslų, pasėliai turi būti auginami be augalų apsaugos produktų.
