ES TarybaNuo paramos Ukrainai iki Europos ekonominės erdvės jubiliejaus – ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vykstančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) darbotvarkė ypač plati. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsiveža savus prioritetus.
Vienas pagrindinių Lietuvos tikslų, kad EVT savo išvadose įtvirtintų oficialių derybų su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES pradžią. Artėjant Europos Parlamento rinkimams Briuselyje nenorima erzinti rinkėjų ir suteikti progos populistams eskaluoti plėtros klausimą. Vis dėlto diplomatai tikisi, kad startą deryboms duosianti tarpvyriausybinė konferencija su Ukraina ir Moldova įvyks iki liepos 1 d., kai pirmininkavimą ES pusmečiui perims antiukrainietiškomis nuotaikomis garsėjanti Vengrija. Tokios pozicijos laikosi ne tik Lietuva, bet ir kitos rytinio flango šalys, todėl visai tikėtina, kad EVT išvadose bus įvardyta konkreti konferencijos data.
„Man šiandien svarbu, kad europinės institucijos būtų pasiruošusios pradėti derybas šių metų birželį. Turime tai padaryti, kaip įmanoma greičiau. Tai yra mūsų patkimumo klausimas. Ukraina savo padarė, įgyvendino būtinas reformas, esant ypač sunkiai padėčiai ir sąlygoms. Dabar mūsų eilė“, – ketvirtadienį žurnalistams prieš EVT Briuselyje teigė prezidentas G. Nausėda.
Kita vertus, Vidurio Europos ir Balkanų šalys (pvz., Austrija) siekia įtvirtinti, kad būtų pradėtos narystės derybos su Bosnija ir Hercegovina, nors jos „namų darbų“ atlikimas kelia tam tikrų abejonių.
