Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 13 d.


ŽALIASIS KURSAS
Europos žaliojo kurso pramonės planas: kritikuoja dėl reguliacinės sistemos, bet vadina kritiškai svarbiu Lietuvai
ELTA
Europos Komisija

2023 m. vasarį Europos Komisija (EK) pristatė Europos žaliojo kurso pramonės planą. Jo tikslas – didinti Europos neutralaus poveikio klimatui pramonės konkurencingumą ir spartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui. Nors Planas sulaukia kritikos dėl reguliacinės sistemos, Lietuvos verslo bei technologijų sektoriaus atstovai sutinka, kad jis yra itin svarbus Lietuvai ir šaliai suteiks naujų galimybių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos „Investors‘ Forum“ ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovai Plano privalumus ir trūkumus, taip pat reikšmę Lietuvai aptarė diskusijoje „Europos žaliojo kurso pramonės planas: galimybės verslui“.

M. Nagevičius negaili kritikos reguliacinei sistemai, tačiau pokyčius vadina kritiškai svarbiais Lietuvai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad šiuo metu vyksta konkurencija tarp JAV ir ES dėl investicijų patrauklumo, ir įvardija, pagal kokius kriterijus investuotojai renkasi, į kurį regioną investuoti.

„Kalba eina apie Airijos kapitalo įmonės „Clon Bio Group“ galimą 250 mln. eurų. investiciją į Lietuvą, į Akmenės rajoną. Tai turbūt yra pati didžiausia tokio „plyno lauko“ investicija Lietuvoje. Ten būtų gaminami augaliniai baltymai – mėsos pakaitalas iš miežių. Projektas atrodo labai geras, nes sukuria apie 100 tiesioginių ir 800 netiesioginių darbo vietų Lietuvoje. ES dabar rengia baltymų strategiją, kur pabrėžima, kad ES priklauso nuo koncentruotų baltymų importo ir kad būtina skatinti baltymų gamybą. Klimato kaitos požiūriu tai yra labai geras projektas, kadangi augalinis baltymas leidžia pakeisti mėsą“, – įvardija jis.

Vis dėlto M. Nagevičius atkreipia dėmesį, kad airių kapitalo įmonė svarsto alternatyvias investicijas į Viskonsiną, JAV, o ne į Akmenę, ir paaiškina kodėl.

„Clon Bio Group“ pabrėžė, kad JAV reguliacinė aplinka yra labai kompleksinė, sudėtinga suprasti, o ES – žymiai paprastesnė. Vis dėlto, JAV reguliacinė aplinka yra daug nuoseklesnė negu ES. (...). Kitas dalykas – JAV yra galimybė gauti valstybės subsidiją už pagaunamą ir surenkamą CO2 (angl. carbon capture). JAV schema visiems vienoda – jeigu sugauni toną CO2, valstybė tau išmoka subsidiją po 85 dolerius už vieną toną, tai yra 11 mln. eurų papildomų pajamų. ES irgi kovoja su klimato kaita, bet (…) ES nėra paramos sistemos, kaip monetizuoti CO2 emisijų mažinimą. (…). Trečias dalykas – JAV yra nustatyta, kad jeigu tu tai padarai iki 2025 m., 2025, 2026, 2027 m. gauni po 200 dolerių už vieną sugaudytą CO2 toną. Tokiu būdu yra skatinama investuoti dabar, o neatidėti investicijų ateičiai“, – paaiškina specialistas ir atkreipia dėmesį, kad visoje ES yra priešingai – čia reguliavimas yra nukreiptas į 2030 ir 2050 metų tikslus.

„Yra keliami tikslai, kas bus 2030 m., bet nėra jokio skatinimo mechanizmo tai daryti dabar. Per 2022 m. labai daug kalbėjome apie žaliąją energetiką ir apie tai, ką mums reikėtų padaryti iki 2030 m., bet buvo labai mažai kalbėta, ką būtų galima padaryti 2022 m. Nebuvo skatinimo mechanizmų“, – sako jis.

Specialistas teigia, kad kol kas didžiausia ES problema ir yra būtent reguliacinės aplinkos sutvarkymas.

„Bendras požiūris šiuo metu yra toks, kad, ko gero, su dabartine reguliavimo schema ir paramos sistema labiau apsimoka investuoti JAV, o į Europą žiūrėti kaip į oportunistinę importo rinką, kur galima importuoti. Tai yra ES silpnosios vietos“, – įžvalgomis dalijasi jis.

Vis dėlto M. Nagevičius nors ir sako, kad reikia mažinti vidines reguliacines prieštaras ES rinkose, pabrėžia, jog žaliosios pramonės iniciatyva yra kritiškai svarbi Lietuvai ir galimybės mūsų šaliai, jeigu ji susiformuos, yra labai geros.

„Tai Lietuvai yra labai svarbu, tai nėra kažkas eilinio, kas iš Briuselio ateina, tai yra išskirtinės svarbos klausimai“, – teigia jis.

Savo ruožtu EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pabrėžia, kad Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte daug dėmesio skirta reguliacinei aplinkai. Jis neabejoja, kad bus rasta būdų ištaisyti likusias reguliacines prieštaras.

Bankų vaidmenį vadina itin reikšmingu

SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė atkreipia dėmesį ir į bankų indėlį ES žaliojoje pertvarkoje. Ji pabrėžia, kad du trečdaliai visų investicijų ES yra finansuojamos bankų lėšomis, todėl jų vaidmuo įgyvendinant Žaliąjį kursą yra itin reikšmingas.

„Jau dabar akivaizdžiai matoma, kad investicijos į verslų žalinimą, į atsinaujinančių energetikos išteklių finansavimą kasmet dvigubėja ir tempai yra reikšmingai augantys. Iš kitos pusės, tai nepakankamas greitis, nes matome, kad daugiausia stambesni verslai yra pajėgūs dalyvauti tokiuose projektuose. Turbūt reikės daug namų darbų padaryti, kad ir smulkios bei vidutinės įmonės galėtų įsitraukti į veiklos žalinimą. Bankai tikrai kuria prieinamesnį žaliąjį finansavimą, yra siūloma daug daugiau produktų – žaliųjų obligacijų, su tvarumu susijusių paskolų. Manau, kad tokia tendencija bankininkystės rinkoje tik stiprės, juolab, kad bankai irgi turi savo reguliatorius, kurie kelia aiškius tikslus – būti katalizatoriais tvarumo kelyje ir galėti nukreipti kapitalo srautus būtent į žalius projektus“, – įžvalgomis dalijasi diskusijos dalyvė.

Savo ruožtu M. Nagevičius, komentuodamas Europos bankų indėlį žaliųjų technologijų vystymo sektoriuje, pabrėžia, kad nors tikslas yra geras – ES reguliuoja bankų kapitalo skirstymą ir skatina finansuoti žaliųjų verslų plėtrą, pats šios srities reguliavimas pilnas prieštaravimų.

„2022 m. pradžioje, jau prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui, į Taksonomiją kaip žalioji investicija buvo įtrauktos investicijos į gamtinių dujų elektrines Vokietijoje. Reiškia, didelė dalis bankų įsipareigojimų vykdomi ne tam, kad būtų investuota į žaliąsias technologijas, į vietinių saulės elektrinių gamybą, į jūrinę vėjo energetiką, o jos (investicijos – ELTA) nueina į dujines elektrines ir branduolinę energetiką. Bankams atsiranda galimybė savo įsipareigojimus pagal Taksonomiją vykdyti ne per tikras žaliąsias investicijas, o per pilkąsias. Kai taip vyksta, dalis pinigų nueina į kitas technologijas ir tai reiškia, kad mums reikia dar daugiau milijardų eurų subsidijuoti žaliąją pramonę tam, kad būtų kompensuoti reguliaciniai trūkumai. Tai tik dar viena iliustracija, kaip ne iki galo išdirbtas reguliavimas pareikalauja didelių subsidijų tam kompensuoti“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

Komentuodamas M. Nagevičiaus kritiką, EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega sako, kad dujos nėra įtrauktos į Taksonomiją kaip kiti atsinaujinantys ištekliai, nes tai nėra atsinaujinantis išteklius. Vis dėlto keliamas klausimas – ar nuėjimas nuo taršesnių kuro rūšių naudojimo prie visiškai atsinaujinančių turėtų turėti kažkokius tarpinius etapus.

„Jeigu yra kažkokie tarpiniai etapai – kai kam tai yra dujos – ar mes juos turime visiškai atmesti ir sakyti, kad tai nėra kelias dekarbonizacijos link. Aš manau, kad tai yra kelias, tik numatant tam tikrą laikotarpį iki kada būtų galima tai padaryti“, – sako jis.

Seniai veikiantiems verslams trūksta aiškumo, naujiems – ypatingos galimybės

SEB banko vadovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė taip pat pabrėžia, kad Žaliasis kursas atneša vieną labai teigiamą dalyką investuotojams – tiems, kurie norės daryti pokyčius pramonėje, jis suteiks tam tikrą pajamų stabilizavimo mechanizmą per garantijos schemas, per balansavimo sutvarkymą.

Vis dėlto specialistė sako, kad šiuo metu pokyčius patiriantys verslai neturi centralizuoto lokalaus priėjimo prie aktualiausios su Žaliuoju kursu susijusios informacijos. Jos teigimu, tai skatina pavienes iniciatyvas, kurių gali nepakakti, kad verslai spėtų laiku prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

„Turėtume galvoti apie tai, kaip padaryti prieinamus duomenis įmonėms, kaip užtikrinti vieningą interpretavimą, kokia turėtų būti metodika skaičiuojant CO2 pėdsaką, ir daug kitų techninių klausimų, kurie reikštų praktinį Žaliojo kurso industrijos plano įgyvendinimą“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Pasak VšĮ „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovo Mariaus Stasiukaičio, žalioji ekonomika yra proga Lietuvai atrasti savo nišas bei naujus segmentus, kur būtų galima pasiūlyti savo kompetencijas.

„Labai sudėtinga ateiti į tas tarptautinės vertės grandines, kurios jau susiformavusios, kur yra stiprūs žaidėjai, kur dominuoja senų ES narių įmonės. Ten išsikovoti vietą, išsikovoti aukštos pridėtinės vertės funkcijas yra sudėtingiau, negu kai mes kalbame apie naują ekonomikos paradigmą – žaliąją ekonomiką. Tai yra proga Lietuvai galvoti, kokias investicijas galime pritraukti, kur gali Lietuvos verslai eksportuoti, kurti inovacijas. Žiūrint į Lietuvos stiprybes, yra įvairių segmentų ir mums atrasti nišas bei segmentus, kur galime pasiūlyti savo kompetencijas – yra kelias, kuriuo galime eiti. Svarbu tą potencialą matyti iš labai teigiamos pusės Žaliajame kurse“, – teigia M. Stasiukaitis.

„Tvari Lietuva“ primena, kad Europos žaliojo kurso pramonės planu siekiama sukurti palankesnę aplinką, kurioje būtų plėtojami ES švarių technologijų ir produktų gamybos pajėgumai, kurių reikia Europos klimato srities tikslams pasiekti, t. y. saulės fotovoltinė ir saulės šiluminė energija, sausumos vėjo jėgainės ir jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija, baterijos ir kaupimo technologijos, šilumos siurbliai ir geoterminė energija, elektrolizeriai ir kuro elementai, biodujos ir biometanas, anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo technologijos, tinklo technologijos ir kt.

Europos žaliojo kurso pramonės planą kovo 16 d. papildė keli teisės aktai – Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas ir Svarbiausių žaliavų aktas, kuriais siekiama užtikrinti Europos Sąjungos atsparumą ir jos pramonės konkurencingumą.

2023 04 07 15:20
Spausdinti