Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 6 d.


BRIUSELIO LABIRINTAI
EVT išvados: ką pasiekė ir ko nepasiekė Lietuva
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
ES Taryba
Gitanas Nausėda (dešinėje) kalbasi su EVT pirmininku Charles`iu Micheliu.

Ne visi Lietuvos užmojai, kuriuos įvardijo Europos Vadovų Taryboje (EVT) ketvirtadienį ir penktadienį dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda, buvo įtvirtinti susitikimo išvadose.

Vienas pagrindinių Lietuvos (ir kitų rytinių valstybių) tikslų EVT išvadose buvo įtvirtinti, kad Ukrainos ir Moldovos narystės derybos prasidėtų iki antiukrainietiškai nusiteikusios Vengrijos pirmininkavimo ES pradžios liepos 1 d. Kaip sakė diplomatai, yra tik du variantai – tarpvyriausybinė konferencija turi prasidėti arba birželį, arba nieko nebus iki kitų metų sausio. Vengrija taip pat neslepia, kad daugiau Ukrainos klausimu „nenuolaidžiaus“.

Vis dėlto EVT išvadose nebuvo aiškiai įrašyta data (Lietuva tikėjosi, kad bus žodis „birželis“). Tiesa, diplomatai guodžiasi, jog pavyko įrašyti, kad tai turėtų vykti „skubiai“.

Kita vertus, žodis „skubiai“ dingo iš kito EVT išvadų punkto, kuris irgi svarbus Ukrainai. Vietoj „skubiai priimti“ įrašyta „dirbti“ dalyje, kurioje kalbama apie 8-ąjį Europos taikos priemonės lėšų (500 mln. eurų) skyrimą Ukrainai. Šį žingsnį jau kelis mėnesius blokuoja Vengrija.

2024 03 22 15:44
Spausdinti