Irmantas Gelūnas/FotobankasPrezidentūra džiaugiasi, kad šią savaitę įvyks šalies vadovo Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimas. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono, ministerijai siunčiami signalai „pagaliau buvo pastebėti“.
„Tikrai džiugina, kad tie signalai pagaliau buvo pastebėti. Gal užtrunka, gal žmonės ne iš karto sukoncentruoja dėmesį į tą signalą, nesupranta, nesuvokia, bet svarbiausia, kad rezultatas yra ir susitikimas rytoj yra numatytas“, – antradienį „Žinių radijui“ komentavo F. Jansonas ir pridūrė, kad institucijoms kalbantis galima atrasti sprendimus nuo praėjusių metų besitęsiančiame ginče dėl ambasadorių.
„Tol, kol kalbiesi su žmonėmis, kol diskutuoji, sprendimai visada yra įmanomi. Prezidentūra dar sausio 11 d. pateikė savo matymą, siūlymus dėl ne vieno šiais metais atsilaisvinančio ambasadų vadovų postų. Manome, kad rytoj ministras išsakys savo nuomonę ir toje diskusijoje tų sprendimų turėtų atsirasti“, – pridūrė jis.
Visgi, paklaustas, ar šalies vadovas vis dar pasitiki ministru ir mato tolimesnį darbą kartu, prezidento patarėjas atsakė, kad šalies vadovo kantrybė senka.
„Prezidentas Briuselyje sakė, kad tiek jo, tiek Lietuvos žmonių kantrybė senka, o kiek jau jis turės kantrybės su ministru, matysime“, – kalbėjo F. Jansonas.
Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.
Praėjusią savaitę G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė „Žinių radijui“ teigė, kad šalies vadovas, išreikšdamas pasitikėjimą užsienio reikalų ministru, pasiuntė aiškų signalą Lietuvos diplomatijos vadovui G. Landsbergiui. Todėl, pasak jos, prezidentūra laukė ministro iniciatyvos susitikti su G. Nausėda.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, bet jos buvo atmestos.
Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas F. Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo valstybininkų klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis savaitėmis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su S. Daukanto aikštės rūmais, todėl prezidentūros pareiškimai jį stulbino.
