Nors pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) dažniausiai teikia bankai ir kitos kredito įstaigos, palaipsniui didėja ir ne finansų sektoriaus aktyvumas informuojant apie galimus nelegalius sandorius.

Pastaruoju metu padidėjusį tokius pranešimus pateikiančių ne finansų įmonių skaičių ekspertai sieja su specialiai finansų įmonėms organizuotais mokymais apie pinigų plovimo atpažinimą, taip pat su naujai įsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais, nustatančiais gerokai sugriežtintą atsakomybę už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus. Taip prieš kelias dienas  ne finansų sektoriaus atstovams skirtame seminare apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją teigė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis. Jis atkreipė dėmesį, kad gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais auga. „Tai yra aktyvios FNTT ir kitų atsakingų priežiūros institucijų veiklos rezultatas. Bandome didinti visų subjektų įsitraukimą į pinigų plovimo prevencijos sistemą“, – teigė S. Šileikis, pažymėjęs, kad FNTT vykdo įvairius su pinigų plovimo užkirtimu susijusius mokymus, teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą. FNTT pastangos duoda rezultatus. S. Šileikio teigimu, vis daugiau pranešimų apie įtartinas finansų operacijas atkeliauja iš ne finansų sektoriaus įmonių. „Žinoma, tradiciškai daugiausiai tokių pranešimų pateikia finansų įstaigos, bet šiais metais matome ir ne finansų sektoriaus suaktyvėjimą. Tai siejame su specialiai jam organizuotais mokymais, nuolat teikiamomis konsultacijomis ir kita metodine pagalba. Aktyvesni yra lošimų organizatoriai ir notarai, bet tikimės ir kitų profesijų įsitraukimo. Taip pat pažymėtina, kad 2017-07-13 įsigaliojusi nauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija nustato itin dideles, siekiančias iki 1,1 mln. eurų, baudas už atitinkamų priemonių nevykdymą ar nepranešimą apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius,“ – seminaro dalyvius su tendencijomis supažindino FNTT atstovas. Tiesa, S. Šileikis pažymėjo, kad menkesnis ne finansų sektoriaus bendrovių įsitraukimas informuojant apie įtartinas pinigines operacijas pastebimas visame pasaulyje. Vis dėlto FNTT tikslas, anot seminaro pranešėjo, yra stengtis, kad ir šios įmonės suprastų galinčios įnešti teigiamų pokyčių kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Dieną trukusiame ne finansų sektoriaus atstovams skirtame FNTT seminare dalyvavo keliasdešimt dalyvių iš Lietuvos auditorius, antstolius, notarus ir buhalterius vienijančių organizacijų, Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos, Lietuvos prabavimo rūmų, advokatų kontorų, azartinius lošimus organizuojančių bendrovių.