Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 24 d.


RUSIJOS AGRESIJA
Fronte Ukrainoje kariaujantis lietuvis: visos rožinės mintys pasibaigia po pirmojo apšaudymo
Dominykas Griežė
Alfa.lt
Ernestas Ruginis.

Jau nebe paslaptis, kad priešakinėse fronto linijose Ukrainoje prieš rusų agresorius kariauja ir lietuviai. Vienas iš jų – 23 metų Ernestas Ruginis, į Ukrainą išvykęs po tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Jau dvejus metus fronte praleidęs jaunas vyras atskleidė, kokia yra reali padėtis fronte, kiek sveikatos kainuoja intensyviai kariauti apkasuose ir kodėl užsieniečių savanorių padėtis geresnė, nei pačių ukrainiečių.

Lietuvos savanoris, kariaujantis Ukrainoje, sako, jog minčių, kad teks kariauti su Rusija, jam kilę jau pačią pirmą karo Ukrainoje dieną. Tiesa, tada lietuvis dar galvojo, kad viskas gali pasisukti gerokai liūdnesne linkme – kad karas gali vykti ir Lietuvoje.

Realiai tai buvo truputėlį baisu. Nežinai, kas toliau bus – jeigu jie jau atakavo Ukrainą, tai gal ir mus atakuos.

„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, tą dieną man buvo budėjimas. Realiai, kai prasidėjo „kuopa – miegas“, ir pas mus prasidėjo naktinis budėjimas, aš visą naktį stovėjau prie „tumbos“ ir žiūrėjau į telefoną – ar man paskambins šiąnakt naktį ar ne. Realiai tai buvo truputėlį baisu. Nežinai, kas toliau bus – jeigu jie jau atakavo Ukrainą, tai gal ir mus atakuos“, – pirmąją karo dieną prisimena tuo metu dar Lietuvos kariuomenėje tarnavęs E. Ruginis.

Kad gali tekti vykti į Ukrainą, lietuvis ėmė galvoti dar nebaigęs šios tarnybos. „Supratau, kad po šaukimo vis tiek važiuosiu, nes ta idėja uždegė, kad reikia kariauti. Aš supratau, kad jeigu Ukraina ten pralaimės, tai jie ateis pas mus. Tai nėra skirtumo, ar aš dabar kariausiu Ukrainoje, ar aš kariausiu Lietuvoje“, – sako E. Ruginis.

Tarnybą Lietuvos kariuomenėje vyras baigė 2022 m. kovo pabaigoje – praėjus vos mėnesiui nuo karo pradžios. E. Ruginis sako, kad išvykti nebuvo sunku – ramiai atsisėdus ir pagalvojus, nusprendė, kad reikia važiuoti į karą, ir išvažiavo. „Aš žinojau, kur aš važiuoju, žinojau, kad ten galiu žūti. Aš žinojau, kad ten bus baisūs dalykai, – sako karys, pasak kurio, jau pirmosiomis dienomis fronte paaiškėjo, kad nebus romantikos, laukia sunkus darbas. – Kai tu atvažiuoji į karą, pas tave tokios rožinės mintys. Bet visos tavo rožinės mintys pasibaigia po pirmojo apšaudymo, po pirmos minos“, – sako karys.

Sveikatą ėdantis karas

Pasak E. Ruginio, pirmasis apšaudymas, į kurį jis su bendražygiais pakliuvo, buvo baisus. „Mes buvome apšaudyti iš minosvaidžio. Kai tu išgirsti kažkokį sprogimą ir tu girdi ir supranti, kad į tave kažkas skrenda, pas tave kažkoks stresas, tu nesupranti, kas vyksta, ir po to sprogimas“, – pasakoja karys.

Lietuvis visgi pripažino, kad išgyvenus dar kelis apšaudymus pasidaro nebe taip baisu, atsiranda kovinė patirtis. Kariai pradeda suprasti, ar į juos pliekiama iš automatų, ar kulkosvaidžių, žino, kaip vienu ar kitu atveju reikėtų elgtis. Tačiau net ir apsipratus karas, nuolatinė įtampa vargina, dėl to kenčia sveikata. „Gerai taip pakariauti mėnesį „ant sektoriaus“, paskui reikia važiuoti į masažo kursus. Nugara nuo svorio tiesiog akmeninė. <...> Kai jauti stresą per apšaudymą, tu susispaudi raumenis ir jie po to neatsispaudžia, lieka toje būsenoje kovinėje“, – pasakoja E. Ruginis.

Pradedi kažkur debesyse skraidyti, nesupranti, kas vyksta. Pirmas simptomas – tu nori vemti, vemi, tu nesupranti, kas vyksta.

Lietuvis pripažino, kad nuovargis ir stresas – ne vieninteliai karo padariniai; ne vienas kovos lauke patiria ir rimtų ar ne tokių rimtų sužalojimų. Pats vyras per keletą karo metų net tris kartus buvo kontuzytas.

„Pradedi kažkur debesyse skraidyti, nesupranti, kas vyksta. Pirmas simptomas – tu nori vemti, vemi, tu nesupranti, kas vyksta. Man reikėdavo pusvalandžio, valandos, kad truputėlį atsistatyti“, – apie pirmuosius kontuzijos požymius pasakoja E. Ruginis.

Vyras sako turėjęs ir skeveldrų galvoje – po trečiosios kontuzijos ligoninėje lietuviui buvo darytas rentgenas, o nuotrauka parodė, kad galvoje yra mažų skeveldrų. Tačiau pastarosios buvo itin mažos, todėl nutarta neoperuoti“, – apsiribota tik antibiotikų kursu, po kurio E. Ruginis vėl grįžo į frontą.

Ligas ir nuovargį tenka ignoruoti

Anot lietuvio, fronte, deja, tenka ignoruoti ir ligas, ir nuovargį. „Bunkeryje tu gali nueiti miegoti, bet jei prasidės apšaudymas, tu turi stotis ir eiti atmušti“, – pasakoja karys.

Anot E. Ruginio, fronte, aktyviuose kovos veiksmuose, vadinamajame „sektoriuje“, tenka prabūti ir savaitę, ir mėnesį. Tuomet įvyksta rotacija – kariai vyksta į Kyjivą, bando atstatyti jėgas, vyksta pratybos.

Pafrontės zonoje ten jau kitas pasaulis. Ten siurrealizmas, žmonės jau priprato prie to – prie apšaudymų, prie karinių mašinų.

Tiesa, ir pačiame fronte karius bandoma, kiek įmanoma, rotuoti, kad jie galėtų pailsėti, nepervargtų.

„Dvi dienos pozicijoje, dvi dienas pafrontėje. Per tas dvi dienas nueini į dušą, pavalgyti kur skaniai“, – sako lietuvis.

„Pafrontės zonoje ten jau kitas pasaulis. Ten siurrealizmas, žmonės jau priprato prie to – prie apšaudymų, prie karinių mašinų“, – pasakoja E. Ruginis, pridurdamas, kad Ukrainoje, pafrontėje, automobilių su lietuviškais numeriais tiek, jog atrodo, kad „būtum nuvykęs pas močiutę į kaimą“.

Užsieniečiams – lengviau nei ukrainiečiams

Anot lietuvio, nors fronte ir sunku, jam ir kitiems užsieniečiams yra lengviau, nei patiems ukrainiečiams. Šiuos vadai siunčia į kovos veiksmus nepaisydami, ar kariai serga, karščiuoja. Tuo tarpu savanoriai iš užsienio labiau saugomi, maža to, gali tiesiog nutraukti sutartį ir grįžti namo. Ukrainiečiai tokios privilegijos neturi – jeigu pakliuvai į karo mėsmalę, teks kariauti.

Pasak E. Ruginio, po kovos veiksmų, sužeidimų, tenka iš naujo praeiti medicininę komisiją, kurios leidimas – būtinas, norint grįžti į kovos lauką. Ir čia ukrainiečių padėtis prastesnė – jiems kartelė nuleista gerokai žemiau, todėl į kovos lauką siunčiami daugelis karių.

„Stovi, mato, kalba – vadinasi, gali toliau kariauti“, – taip, anot E. Ruginio, medicininėje komisijoje vertinami ukrainiečiai.

Tikrasis karas tik prasidėjo – Ukraina dabar turi pajėgas, kurios išmoko kariauti, Rusija turi pajėgas, kurios išmoko kariauti.

Lietuvis karys taip pat pabrėžia, jog tokių ukrainiečių, kurie patys aktyviai veržtųsi į frontą, mažėja.

„Visi motyvuoti, su ambicijomis, kurie darė kažkokį veiksmą – jų vis mažiau ir mažiau“, – sako E. Ruginis, anot kurio, priežastys, kodėl tokių karių mažėja, akivaizdžios – jie palieka gyvybes fronte.

Jau kelerius metus Ukrainoje kariaujantis lietuvis taip pat teigia, kad karo pobūdis dabar pasikeitė. „Tikrasis karas tik prasidėjo – Ukraina dabar turi pajėgas, kurios išmoko kariauti, Rusija turi pajėgas, kurios išmoko kariauti“, – sako E. Ruginis.

JWPLAYER_MAIN:2400

2024 03 04 14:04
Spausdinti