ScanpixSvarbiausių naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
I. Šimonytė neatskleidžia, kada bus svarstomas NT mokesčio klausimas
Premjerė Ingrida Šimonytė neturi atsakymo, kada Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas grįš į Seimo plenarinių posėdžių salę. Pasak jos, šiuo metu svarbiausia priimti 2024 m. valstybės biudžetą. „Visas laikas yra mūsų laikas. Dabar svarbiausia priimti ateinančių metų biudžetą ir tikrai yra ką veikti. Yra darbo, bus laiko ir kitoms diskusijoms“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Marius Morkevičius/ELTASeimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste yra įregistravę NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą. Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Pasigaminti būtiną elektros kiekį Lietuva galėtų jau 2027 m.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas Tadas Norvydas teigia, kad, laiku įgyvendinus šiuo metu vystomus saulės ir vėjo energetikos projektus, šaliai būtiną elektros kiekį Lietuva galėtų pasigaminti jau 2027 m. Tokios prognozės paremtos šiuo metu plėtojamų ir įgyvendinamų projektų apimtimi. Anksčiau skelbta, kad pasigaminti tiek elektros, kiek suvartoja, Lietuva siekia nuo 2030 m. Tačiau energetikos ministras Dainius Kreivys spalį teigė, kad toks tikslas galėtų būti pasiektas jau 2026–2027 m. 2022-aisiais Lietuvoje saulės elektrinių galia siekė 572 MW, Latvijoje – 56 MW, Estijoje – 506 MW. Vėjo elektrinių galia pernai Baltijos šalyse siekė atitinkamai 946, 136 ir 320 MW.
UnsplashV. Zelenskis sako, kad Ukrainoje rengti prezidento rinkimus dabar ne laikas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dabar nėra tinkamas metas rengtis rinkimams, būtina sutelkti dėmesį į kovą su įsibrovėliais iš Rusijos. Pasak jo, dabar ne laikas didelėms šventėms ar kitiems begėdiškiems dalykams, nepriimtiniems karo metu. Prezidentas sakė, kad kariuomenėje vyrauja visiškai kitokie jausmai: skausmas, praradimai, kova, bet yra ir laimėjimų. Politinius ginčus reikia atidėti ir vieningai dirbti, kad nebūtų vietos konfliktams ir kieno nors žaidimui prieš Ukrainą.
Fronte Ukraina ruošiasi naujam rusų puolimui Avdijivkos kryptimi. Maskvos pajėgos pastaruoju metu jau keletą kartų nesėkmingai mėgino apsupti šį pramonės centrą. Miestas yra vos už 10 kilometrų nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko. „Trečioji banga tikrai bus. Šiuo metu priešas persigrupuoja po antros nesėkmingų atakų bangos“, – antradienį pasakė Avdijivkos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.
ScanpixUkraina gavo papildomų NASAMS oro gynybos sistemų. Jos jau pradėjo kovinį budėjimą ir gerai sustiprins šalies oro gynybą žiemos išvakarėse. Komentuodamas situaciją fronte, V. Zelenskis pabrėžė, kad karo veiksmai tęsiasi Kupiansko, Bachmuto, Avdijivkos kryptimis ir pietuose. NASAMS yra Norvegijoje pagaminta mobilioji oro gynybos sistema, galinti paleisti 72 raketas per 12 sekundžių. Ji naikina lėktuvus, sraigtasparnius ir sparnuotąsias raketas 40 km spinduliu.
G 7 ministrų susitikime – bendros pozicijos paieškos dėl Izraelio ir „Hamas“ karo
Į dvi dienas Japonijoje vyksiančius G 7 valstybių ministrų debatus renkasi dalyviai, tačiau jų nuomonės dėl spalio 7 d. prasidėjusio Izraelio ir „Hamas“ karo skiriasi. Pagrindinis Izraelio sąjungininkas Vašingtonas teigia, kad žydų valstybė turi teisę gintis, nors ragina paskelbti humanitarinę pertrauką. Praėjusį mėnesį Prancūzija buvo vienintelė G 7 narė, balsavusi už Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliuciją su raginimu nedelsiant paskelbti humanitarines paliaubas. JAV balsavo prieš rezoliuciją, o Japonija, Jungtinė Karalystė, Italija, Vokietija ir Kanada susilaikė. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, jog G 7 „aptars, kaip kartu galėtume pasiekti humanitarinių pauzių, kad palengvintume Gazos Ruožo žmonių kančias“.
ScanpixIzraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad pasibaigus karui su islamistų grupuote „Hamas“ jo šalis neribotą laiką prisiims bendrą atsakomybę už Gazos Ruožo saugumą. Nuo spalio 7 d., kai „Hamas“ kovotojai surengė tarpvalstybinį išpuolį, per kurį, Izraelio valdžios duomenimis, Izraelyje žuvo 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir buvo paimta daugiau kaip 240 įkaitų, Izraelio kariuomenė nesiliauja puolusi Gazos Ruožą iš oro, sausumos ir jūros. „Hamas“ valdoma Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau kaip 4 tūkst. vaikų.
Lenkijos prezidentas šalies premjeru skiria M. Morawieckį
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį kreipimesi į tautą paskyrė dabartinį ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį bandyti suformuoti kitą šalies vyriausybę, nors jo partija rinkimuose nelaimėjo daugumos. Po praėjusį mėnesį įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuose valdančioji dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) prarado daugumą parlamente ir pralaimėjo trims susivienijusioms opozicinėms partijoms, vedamoms Pilietinės platformos (PO), tačiau liko daugiausia balsų surinkusia paviene partija, pradedamas naujos vyriausybės formavimo procesas. Manoma, kad dėl prezidento sprendimo bus atidėtas veikiančios vyriausybės sudarymas, nes įstatymų leidėjai greičiausiai nesuteiks M. Morawieckiui reikiamo pritarimo jo ministrų kabinetui. A. Duda pabrėžė, kad M. Morawieckio partijai turėtų būti suteikta galimybė likti valdžioje, nes ji laimėjo daugiau balsų nei bet kuri kita pavienė politinė jėga.
