Julius Kalinskas/ELTAGiedrimas Jeglinskas, kandidatas į Lietuvos prezidentus, savo rinkimų kampaniją sieja su gynybos tema, o jo šūkis – „Lietuva turi tapti saugiausia vieta žemėje!“. O kokia jo pozicija dėl svarbiausių žmogaus teisių?
Nevyriausybinių organizacijų ir žurnalo IQ projektas rinkis2024.lt vertina kandidatus pagal jų pažiūras ir veiklą žmogaus teisių klausimais. Čia rasite kandidatų veiklos ir programų apžvalgą, o vėliau bus pateikti ir ekspertų vertinimai. Publikuojame G. Jeglinsko atsakymus.
– Ar sutinkate, kad Lietuva kaip gerovės valstybė turėtų suteikti daugiau socialinių paslaugų ir pagalbos žmonėms, prižiūrintiems negalią turinčius ar sunkia liga sergančius artimuosius?
– Taip. Pirmiausia, Lietuva vis dar nėra gerovės valstybė. Tikiu, kad saugumas – visapusiškas saugumas – sudaro sąlygas Lietuvai tapti klestinčia valstybe. Saugumo pamatas užtikrins, kad turėsime ir ekonominę pažangą, socialinį teisingumą ir politinį stabilumą. Žmonės, teikiantys pagalbą neįgaliesiems ir sunkia liga sergantiems artimiesiems, tikrai privalo gauti pakankamai socialinių paslaugų ir pagalbos iš valstybės.
– Ar sutinkate, kad kiekvienam žmogui, nepaisant jo negalios, valstybė turėtų sudaryti sąlygas ir galimybes asmeninius sprendimus priimti pačiam?
– Taip. Kiekvienas Lietuvos pilietis yra Lietuvos pilietis ir jis (ji) turi visas teises ir atsakomybes, o tai reiškia, kad jis (ji) turi pats (pati) priimti asmeninius sprendimus.
– Ar pritariate, kad vaikai su negalia turėtų mokytis kartu su kitais vaikais bendrojo lavinimo mokyklose įtraukties būdu?
– Taip. Tačiau iššūkis yra toks, kad mes eidami prie įtraukties būdo nesugebame paskirti pakankamai išteklių, kad šis procesas vyktų sklandžiai. Įtrauktis mokyklose neturėtų neigiamai paveikti mokymo proceso visiems mokiniams, nes kiekvienas mokinys nusipelno, kad jam būtų sudarytos geriausios sąlygos mokytis ir tobulėti.
– Ar pritariate, kad mokyklose turėtų būti kalbama lytiškumo ugdymo, reprodukcinių teisių temomis įtraukiant įvairovės temas?
– Taip, pritariu, nes ypač paaugliams tai būtų vieta, kur jie neideologiškai susipažintų su svarbiais lytiškumo ugdymo klausimais. Aišku, dabar paaugliai, matyt, ne mažiau sužino ir išmoksta iš interneto. Gyvenimo įgūdžių programa, kaip teigiama jos kūrėjų, yra orientuota į emocinio intelekto ugdymą, gebėjimą diskutuoti su žmonėmis, priimti sprendimus, pateikiamos žinios apie organizmo sandarą, kontracepciją. Bet, kaip ir visur, reikalingas profesionalus požiūris ir finansavimas tokios programos, kuri iš tiesų prisidėtų prie mokinių lavinimo, o ne taptų pajuokos objektu.
– Ar palaikote mintį, kad pabėgėliai iš Ukrainos ir pabėgėliai iš Sirijos Lietuvoje turėtų būti priimami vienodomis sąlygomis?
– Iš principo taip, bet turime aiškiai atskirti tuos migrantus, kurie yra naudojami kaip hibridinio karo priemonės, ir migrantus, bėgančius nuo karo, smurto ir teisių pažeidimų.
– Ar sutinkate, kad Lietuva turėtų nustoti vykdyti tarptautinę teisę pažeidžiančias atstūmimo praktikas ir sukurti efektyvią sistemą, kuri užtikrintų galimybę prieglobsčio prašantiems asmenims pateikti prieglobsčio Lietuvoje prašymą?
– Ne. Pirmiausia yra Lietuvos žmonių saugumas – tai svarbi sąlyga mūsų šaliai ir tautai išlikti. Atstūmimo praktika yra labai didelis humanitarinis iššūkis ir mes privalome ieškoti, kaip išvengti žmogaus teisių pažeidimų sienos procedūrų metu. Vienas būdų būtų intensyvesnis nepriklausomų stebėtojų, humanitarinių organizacijų dalyvavimas, kai sprendžiama dėl užsieniečių įleidimo ar neįleidimo. Visiškai atsisakyti atstūmimo praktikų šiuo sunkiu geopolitiniu metu neįmanoma, kai priešiški režimai instrumentalizuoja migraciją, bet reikia nuolat ieškoti geresnių sprendimų. Lietuva turi sukurti aiškią sistemą, kuri leistų prieglobsčio prašantiems asmenims formaliai prašyti prieglobsčio.
– LR Konstitucinis Teismas pripažino, kad 2021 m. prieglobsčio prašytojų sulaikymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Ar pritariate, kad Lietuva turėtų sumokėti atsiprašymo kompensacijas kiekvienam žmogui, pvz., po 1000 eurų?
– Ne. Lietuvos sprendimai ir klaidos valdant migraciją jau yra įvertintos iš dalies Lietuvos ir Europos teismų, nuolat tobulinami įstatymai, kad žmogaus teisių standartai būtų išlaikomi šiuo sunkiu laiku. Svarbi ir politinė kultūra bei diskusija. Kolektyvinėms kompensacijoms, manau, nėra vietos, tačiau turi būti visos sąlygos ginti savo pažeistas teises individualiai per visą teismų sistemą, įskaitant EŽTT. Žinoma, svarbiausia, kad žmonėms nebūtų atimta reali galimybė siekti prieglobsčio, jei jiems gresia pavojus, ir kiekvieno likimas būtų sprendžiamas individualiai.
– Ar palaikote Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris yra pateiktas Seimui?
– Taip, nes visi Lietuvos piliečiai turi turėti vienodas teises ir atsakomybes.
– Ar pritariate, kad būtina panaikinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą (4 str. 2 d., 16 p.), pagal kurią informacija apie LGBT asmenis nepilnamečiams yra ribojama?
– Taip, bet čia problema yra skaldančiai politizuojama, nes šioje vietoje Seimas turi rasti sprendimą. Esmė ta, kad žmonės, ypač nepilnamečiai, turi būti saugomi nuo NEIGIAMOS informacijos.
– Ar pritariate, kad Seimas kuo greičiau ratifikuotų Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo?
– Taip. Neįtikėtina, jog mes norime, kad kažkokia konvencija nurodinėtų, ką turime daryti šioje srityje. Bet jei einame vienu žingsniu su Vakarais, tai Seimas turi priimti atitinkamus sprendimus. Ratifikuota ar ne, visiems aišku, kad smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje yra blogai ir turime imtis visų prevencinių priemonių siekdami kovoti su tokių formų smurtu.
– Ar pritariate, kad Lietuva, kuri yra sekuliari valstybė, turėtų taikyti tokius pat aukštus lobistinės ir finansinės veiklos skaidrumo reikalavimus Katalikų bažnyčiai, kokius taiko ir NVO bei verslui, taip užtikrindama atvirą ir sąžiningą veikimą bei atskaitomybę visuomenei?
– Taip. Visos organizacijos (NVO, Bažnyčia ir t. t.) yra svarbios Lietuvos demokratijai. Sąžiningumas, atvirumas, skaidrumas ir atskaitomybė yra esmė, kad piliečiai pasitikėtų šiomis organizacijomis.
