BNSLietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio idėja suburti koaliciją, kuri pasiųstų karinį konvojų į Juodają jūrą ir užtikrintų Ukrainos grūdų eksportą iš Odesos uosto, Vakaruose sutikta šaltokai.
„Žinoma, mes esame suinteresuoti bet kokia pasiūlyta iniciatyva, kuri padėtų užbaigti Ukrainos uostų Juodojoje jūroje blokadą. Turime peržiūrėti šią specifinę iniciatyvą, bet bendrai kalbant mes esame pasiruošę remti visas iniciatyvas pagal mūsų kompetencijas“, – Briuselyje antradienį į žurnalistų klausimą apie Lietuvos pasiūlymą atsakė Europos Komisijos pagrindinio atstovo spaudai pavaduotoja Dana Spinant.
Ji pridūrė, kad yra ir daugiau idėjų – nuo Didžiojo septyneto (G 7) iki pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvų šiuo klausimu. D. Spinat taip pat paminėjo, jog ES „jau paleido solidarumo koridorius, kad padėtume grūdų eksportui iš Ukrainos, sujungdami Ukrainą su savo uostais“.
Šaltiniai britų Užsienio reikalų ministerijoje teigė, kad karinių laivų siuntimas net nesvarstomas, o kalbama apie pagalbą patiems ukrainiečiams deblokuoti uostus.
Beje, pirmadienį į Lietuvą antru bandomuoju traukiniu, kuris iš Ukrainos išvyko prieš pusketvirtos savaitės, atvežta 1,3 tūkst. tonų grūdų, kurie bus eksportuoti per Klaipėdos uostą. Vis dėlto, diplomatų teigimu, dėl geležinkelio vėžių skirtumo ir Europos uostų pajėgumų tik maža dalis iš numatytų maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus ukrainietiškų grūdų gali būti eksportuota per ES solidarumo koridorius.
Todėl Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis siūlo suburti šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti iš Odesos uosto, kurį blokuoja Rusijos pajėgos.
„Pirmiausia ieškome diplomatinio palaikymo, dėsime pastangas, kad formuotųsi tam tikra grupė valstybių, kuri galėtų Odesą atblokuoti pagal ukrainiečių matymą“, – BNS antradienį sakė jis.
Estai remia, bet...
Šią idėją remia Estija, kurios karinis laivynas, kaip ir Lietuvos, abejotina, ar galėtų dalyvauti konvojuje. Šalys nebent galėtų pasiūlyti atskirus specialistus kaip kitose tarptautinėse operacijose.
Estijos prezidentas Alaras Karis Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume interviu „Bloomberg“ teigė, kad jau kurį laiką siekė, jog krovininius laivus lydėtų karinis jūrų laivynas, tačiau „ne visi buvo įsitikinę, kad tai gera idėja“. Jis pridūrė, kad nerimaujama, jog tai „gali eskaluoti karą Juodojoje jūroje“, bet liko optimistiškas.
G. Landsbergio teigimu, buriama koalicija nebūtų koordinuojama NATO lygiu, bet „tai nereiškia, kad negalėtų atskiros NATO valstybės dalyvauti šitoje operacijoje“. Jis taip pat atmetė nuogąstavimus, jog NATO šalių dalyvavimas koalicijoje galėtų būti traktuojamas kaip Aljanso įsitraukimas į karą, nes „ta koalicija būtų ne už karo baigtį atsakinga, bet už tai, kad Ukraina turėtų galimybę pamaitinti pasaulį“.
Vašingtonas nepalaiko?
Šia idėja Lietuvos diplomatijos vadovas pirmadienį pasidalijo su Britanijos užsienio reikalų sekretore Liz Truss, ir kaip teigė vietos žiniasklaida, Jungtinė Karalystė konsultuojasi su sąjungininkais dėl karinių laivų, kurie apsaugotų grūdų konvojų, siuntimo į Juodąją jūrą.
IQ žiniomis, bent jau anksčiau karinio grūdų konvojaus idėja Vašingtone buvo sutikta šaltai.
„Po susitikimo su V. Landsbergiu L. Truss sakė, kad Jungtinė Karalystė norėtų, jog britų kariniai laivai prisijungtų prie konvojaus, jei pavyktų išspręsti praktinius klausimus, įskaitant uosto išminavimą ir aprūpinimą Ukrainą ilgesnio nuotolio ginklais, kad ji galėtų apginti uostą nuo Rusijos puolimo. Jungtinė Karalystė dėl šio plano diskutuoja su sąjungininkais, o tam, kad jis būtų aktyvuotas, tikriausiai reikėtų JAV sutikimo“, – pranešė britų dienraštis „The Guardian“.
Būtent dėl JAV sutikimo kyla problemų. IQ žiniomis, bent jau anksčiau karinio grūdų konvojaus idėja Vašingtone buvo sutikta šaltai. Esą net siūlyta sugrįžti prie minties eksportuoti grūdus per Baltarusiją, kuri yra Rusijos artima sąjungininkė ir iš kurios teritorijos buvo surengtas puolimas prieš Ukrainą.
Nenuostabu, kad antradienį britų dienraštis „The Telegraph“ pranešė, kad „mažai tikėtina, kad Jungtinė Karalystė prisijungs prie karinio jūrų konvojaus pralaužti Rusijos grūdų blokadą“. Dienraščio šaltiniai britų Užsienio reikalų ministerijoje teigė, kad karinių laivų siuntimas net nesvarstomas, o kalbama apie pagalbą patiems ukrainiečiams deblokuoti uostus.
Duos priešlaivinių raketų
Praėjusios savaitės pabaigoje pranešta, kad Baltieji rūmai nedrąsiai svarsto perduoti Ukrainai pažangias priešlaivines raketų sistemas, kad padėtų ukrainiečiams įveikti Rusijos jūrų blokadą. Pasak „Reuters“, svarstyta apie „Boeing“ gaminamų „Harpoon“ ir „Kongsberg“ bei „Raytheon Technologies“ gaminamų „Naval Strike Missile“ siuntimą Ukrainai tiesiogiai arba perduodant per sąjungininkus, kurie jau turi šių raketų.
Pirmadienį patvirtinta, kad Danija perduos Ukrainai savo turimą „Harpoon“ priešlaivinių raketų sistemą. Tačiau, kaip teigia ekspertai, apmokyti ukrainiečius ir dislokuoti šią karinę technologiją gali užtrukti.
Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, tačiau dėl Rusijos invazijos grūdų eksportas sumažėjo šešis kartus. Dėl to jau pakilo maisto kainos, o badas gali grėsti iki 50 mln. žmonių visame pasaulyje.
