BNS FotoES valstybėms nepavyksta sutarti dėl penktojo sankcijų Rusijai paketo, kuris būtų kaip atsakas į Rusijos karių surengtas skerdynes Bučoje ir kitose Kyjivo priemiesčiuose. Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui apmaudu, kad net ir dėl tokių silpnų sankcijų, kaip kad anglies importo iš Rusijos draudimo, nepavyksta sutarti.
„Bandome peršokti labai, labai žemą kartelę ir apmaudu, kad net už tos žemos kartelės užkliuvome ir išsitiesėme“, – žurnalistams apie ES šalių derybas dėl penktojo sankcijų Rusijai paketo Briuselyje kalbėjo ministras.
Jis prisipažino, kad nėra patenkintas šių sankcijų turiniu: „Net jei ir pavyks peršokti tą kartelę, tai bus minimalus žingsnis – toks yra kompromisas, bet kompromisų mes nelaužysime. Tačiau akivaizdu, kad džiaugtis, kad pavyko daug nuveikti, tikrai negalime.“
G. Landsbergis pastebėjo, kad parodoksalu, jog egzistuoja didelė opozicija prieš rimtesnes sankcijas Rusijai, nors politinė valia, kad sankcijos dujoms ir naftai bus įvestos, yra.
„Mes prarandame savo kredibilumą mokėdami pinigus Rusijai ir padėdami jai toliau kariauti prieš Ukrainą. Tiesą sakant, ES institucijų vadovai tai supranta ir ganėtinai atvirai apie tai kalba. (...) Bet turime valstybių veto ir kol kas tos kartelės nepavyksta peršokti“, – sakė jis bei pridūrė, kad energetinių išteklių embargo klausimą kelia nuolat nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios.
„Diskusijos vyksta, bet klausimas, kiek jos pasistūmėjusios. Didelio progreso, kuriuo galėtume pasidžiaugti, kad jau priartėjome prie kompromiso ar kokio apčiuopiamo rezultato – to nėra. Tai didžiausia problema“, – pesimistiškai apibendrino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Apie Vakarų sankcijas Rusijai ketvirtadienį kalbėjo ir Briuselyje viešėjęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba: „Kol Vakarai tęs Rusijos dujų ir naftos pirkimą, tol viena ranka rems Ukrainą, o kita – Rusijos karo mašiną.“
Trečiadienį ES užsienio politiko vadovas Josepas Borrellis Europos Parlamente Strasbūre patikslino, kad nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios ES suteikė karinės paramos Ukrainai už 1 mlrd. eurų. Tai yra tiek pat, kiek kasdien ES sumoka Rusijai už energetikos išteklius, o nuo agresijos prieš Ukrainą pradžios Rusijai ES sumokėjo 35 mlrd. eurų.
Europos Parlamentas ketvirtadienį taip pat priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje reikalauja, kad būtų visiškai uždraustas Rusijos energijos išteklių importas į ES. Tačiau abejotina, ar tai turės kokį realų poveikį.
Šiuo metu ES valstybės svarsto penktąjį sankcijų paketą, kuriame žadama blokuoti tik anglies importą iš Rusijos, kas yra labai maža dalis Kremliaus pajamų – 4 mlrd. eurų per metus. Šiame sankcijų pakete taip pat numatyta visiškas sandorių draudimas keturiems svarbiausiems Rusijos bankams; draudimas Rusijos laivams ir Rusijos valdomiems laivams įplaukti į ES uostus; tolesni tiksliniai 10 mlrd. eurų vertės eksporto draudimai tose srityse, kuriose Rusija yra pažeidžiama; konkretūs nauji 5,5 mlrd. eurų vertės importo draudimai, kuriais siekiama nutraukti Rusijos ir jos oligarchų pinigų srautus, taikomi produktams nuo medienos iki cemento, nuo jūros gėrybių iki alkoholio; papildomas sankcionuojamų asmenų, tarp kurių gali būti Vladimiro Putino dukros, sąrašas.
